Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) diskusijoje pabrėžė būtinybę užtikrinti saugumo garantijas Ukrainai.
Pasak šalies vadovo, tęstinė Europos Sąjungos (ES) parama Ukrainai, didele kaina saugančiai Europą nuo Rusijos pajėgų, išlieka prioritetas. Tęsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) deryboms su Ukraina ir Rusija dėl paliaubų, būtina atidžiai stebėti Rusijos, kaip valstybės agresorės, veiksmus. Pastarųjų dienų įvykiai, Rusijai keliant nepagrįstus reikalavimus, rodo Kremliaus nenorą ieškoti kompromisų.
„Taikos susitarimas turi atnešti ilgalaikį saugumą ir Ukrainai, ir Europai. Ukrainos suverenitetas, teritorinis vientisumas ir jos žmonės negali būti derybų objektas. Greitas sandoris, kurio nelydėtų tikros saugumo garantijos, viso labo atvertų kelią tolesnei Rusijos agresijai“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas remia saugumo garantijas Ukrainai su aiškiais jų įgyvendinimo mechanizmais, visų pirma – ES vyriausiosios įgaliotinės Kajos Kallas pasiūlymą Ukrainai artimiausiu metu skirti masyvią karinę paramą. ES institucijos ir valstybės narės turi padėti Ukrainai užpildyti karinių pajėgumų spragas ir skatinti Ukrainos gynybos pramonę investicijomis bei įsigijimais.
Prezidentas išsakė paramą Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos suburtai „Norinčiųjų koalicijai“, kuri taikos susitarimo atveju siekia Ukrainoje dislokuoti karines pajėgas Rusijai atgrasyti.
„Pripažindami, kad Rusijos tikslai nesikeičia, negalime jos vertinti kaip normalios partnerės. ES kartu su sąjungininkais turi ir toliau didinti ekonominį spaudimą Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai. Būtina kuo greičiau parengti 17-ąjį sankcijų paketą, kuris apimtų visišką rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų importo draudimą ir daugiau Rusijos bankų“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas paragino įkurti specialų tarptautinį tribunolą, kuris padėtų užtikrinti Rusijos atsakomybę už agresijos nusikaltimą, ir panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai atstatyti. Šalies vadovas taip pat kvietė spartinti derybas dėl Ukrainos narystės ES, nustatant tikslinę datą – 2030 m. sausio 1 dieną. „Stipri Ukraina reiškia stipresnę ir saugesnę Europą“, – sakė Prezidentas.
ES paramą Ukrainai šalies vadovas mato platesniame Europos gynybos stiprinimo kontekste. Ukrainos kova su Rusijos invazija suteikia Europai laiko sparčiau ginkluotis ir stiprinti atgrasymą.
Prieš prasidedant EVT plenarinei sesijai, Prezidentas dalyvavo ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, šis pristatė pokalbių su JAV eigą, bei darbo pietuose su Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi António Guterresu.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Roberto Dačkaus nuotr.