Penktadienį, lapkričio 21 d., Karmėlavoje (Kauno r.) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naujuoju NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Su prieš mėnesį savo pareigas pradėjusiu eiti Aljanso vadovu Prezidentė aplankė Karmėlavoje esantį Oro erdvės kontrolės centrą, kurio viena pagrindinių užduočių yra koordinuoti NATO oro policijos misiją. Susitiko su Lietuvos ir šalių sąjungininkių kariais, išklausė pranešimą apie saugumo padėtį regione.
Lietuvos vadovė su Generaliniu Sekretoriumi aptarė NATO kolektyvinės gynybos priemonių naudojimą. Prezidentės teigimu, brutalus Ukrainos puolimas tęsiasi, todėl saugumo padėtis regione ir mūsų kaimynystėje išlieka sudėtinga.
„Tik stiprus Aljansas yra pajėgus užtikrinti kolektyvinį saugumą. Turime kuo greičiau imtis visų ilgalaikių NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemonių, dėl kurių su NATO šalių vadovais sutarėme rugsėjį Velse“, – pabrėžė Prezidentė.
Rugsėjo 4–5 d. Aljanso viršūnių susitikime Velse patvirtintas NATO Pasirengimo veiksmų planas („Readiness Action Plan“), kuriame numatoma steigti vadovavimo ir valdymo vadavietes Baltijos šalyse, atnaujinti gynybos planus pagal realias grėsmes ir sukurti ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas.
Prezidentė padėkojo NATO vadovui už dėmesį ir paramą Lietuvos saugumui.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje ir iškilusias grėsmes regiono bei visos Europos saugumui, NATO jau ėmėsi būtinų priemonių saugumui Baltijos šalyse artimiausiu laikotarpiu užtikrinti. Sustiprinta oro policijos misija. Šiuo metu Baltijos šalių erdvę saugo 6 Portugalijos, 4 Kanados, 4 Vokietijos ir 4 Olandijos naikintuvai. Pratybų į Lietuvą atvyko JAV, Vengrijos ir Danijos kariai.
Pasak šalies vadovės, Lietuva nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus stiprinti krašto gynybą. Pasiektas nacionalinis susitarimas padidinti valstybės gynybos pajėgumo finansavimą iki 2 proc. BVP 2020 m. Kitąmet gynybos biudžetas jau sieks 1,3 proc. BVP.
Lietuva taip pat įsteigė greitojo reagavimo pajėgas, pasirengusias atremti hibridinio karo grėsmes, ir gerina savo, kaip priimančiosios šalies, pajėgumą.
Jensas Stoltenbergas anksčiau ėjo Norvegijos Ministro Pirmininko pareigas.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.