Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad, viešint svečioje šalyje ir prireikus būtinosios pagalbos gydymo įstaigoje, Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK) naudotis gali tik tie žmonės, kurie mūsų šalyje yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
ESDK patvirtina apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES) šalyse ir Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje metu.
„Žmonės turėtų įsidėmėti, kad, nustojus mokėti PSD įmokas ir praradus draudimą, šia kortele naudotis negalima – net jei kortelėje nurodytas galiojimo terminas dar nepraėjęs. Kasmet būna žmonių, kurie ar dėl nežinojimo, ar dėl kitokių priežasčių pasinaudojo šia kortele ir privalėjo grąžinti už jų gydymą sumokėtas lėšas į PSDF biudžetą“, – teigė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.
Taip atsitinka, jei netekęs draudimo žmogus pasinaudoja kortele ir gauna būtinąją pagalbą ES šalyje: pavyzdžiui, žmogus išėjo iš darbo, nustojo mokėti PSD įmokas ar už jį jos nebebuvo mokamos, todėl neteko draudimo, bet dar turi ESDK, kurioje nurodytas galiojimo terminas nepraėjęs.
Pagal asmens pateiktą ESDK užsienyje suteikiama būtinoji medicinos pagalba. Ją suteikusiai gydymo įstaigai sumoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į Lietuvos sveikatos draudimo įstaigą, tai yra VLK, dėl šių išlaidų kompensavimo. VLK pagal galiojančią tvarką sumoka už suteiktas paslaugas, tačiau nustačiusi, kad žmogus nebuvo draustas PSD, sumokėtą sumą išsiieško iš tų, kurie neteisėtai pasinaudojo kortele.
Per dešimt šių metų mėnesių Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) nustatė 44 neteisėto pasinaudojimo ESDK atvejus, Kauno TLK – 27, Klaipėdos TLK – 28, Šiaulių TLK – 16, Panevėžio TLK – 1. Dėl visų šių atvejų atliekamos nustatytos procedūros.
„Nustačius, kad žmogus neteisėtai pasinaudojo ESDK, pirmiausia jam pranešama, jog jis turi pats atlyginti žalą, t. y. grąžinti lėšas į PSDF, arba pateikti draudimą patvirtinančius dokumentus. Žmogui naudingiau iš karto atsiliepti į šį pranešimą ir elgtis geranoriškai, o jei nepavyksta geruoju – kreipiamasi į teismą ir teismine tvarka išieškoma už būtinąją pagalbą sumokėta pinigų suma“, – aiškino V. Griškova.
Pasak jos, svarbu žinoti, kad, gavus pranešimą dėl žalos atlyginimo, geriausia tai padaryti savanoriškai, atvykus į TLK. TLK specialistai pasiūlo pasirinkti: arba iš karto pervesti į nurodytą sąskaitą visą sumą, arba pasirašyti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Jei sudaroma sutartis, žalos atlyginimo terminas (ne ilgesnis kaip 5 metai) nustatomas šalių susitarimu, atsižvelgiant į jos dydį ar kitas aplinkybes.
Žalos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo žmogui suteiktų gydymo paslaugų kiekio bei sumokėtos sumos. Gydymas svetur kainuoja brangiau nei Lietuvoje. Vadinasi, tiems gyventojams, kurie nėra drausti PSD, prireikus tenka plačiai atverti piniginę svečioje šalyje. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai vienas žmogus, nebūdamas draustas, pasinaudojo ESDK ir padarė didesnę nei 29,9 tūkst. eurų žalą PSDF biudžetui. Ją jis turėjo atlyginti.
Tad, prieš išvykstant už Lietuvos ribų, patariama visada įsitikinti, ar esate draustas PSD, jei ne – reikėtų pasirūpinti šiuo draudimu. Savo draudimą galima pasitikrinti VLK interneto svetainėje www.vlk.lt skyrelyje „Ar esate draustas?“.
Primename, kad ESDK galima įsigyti TLK arba jų atstovybėse. Kortelė išduodama arba keičiama nemokamai bet kuriam asmeniui, kuris yra apdraustas PSD, pavyzdžiui, mokosi, dirba, gauna pensiją.
Iki šių metų gruodžio 1 d. iš viso išduota 138 050 kortelių ir 32 248 jas pakeičiantys sertifikatai.
VLK inf. ir nuotr.