Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje spaudos konferencijoje ir žurnalistų ekskursijoje dalyviai aptarė inovacijų proveržį ir naująjį Technologijų ir inovacijų įstatymą. Nors Lietuva inovacijas kuria ir vysto daugelyje sričių, tačiau šį kartą didžiausias dėmesys buvo skiriamas Lietuvos technologijų pasididžiavimui – lazeriams.
Fizikos instituto mokslo ir technologijų parko (FIMTP) direktorius Julius Paužolis išskyrė 5 inovacijų įžvalgas visoms visuomenės grupėms. Pirmąją jis skyrė Lietuvos moksleiviams ir studentams teigdamas, jog Lietuvoje taip pat galima dirbti ir uždirbti. Žinoma, užsienio šalyse galima pasisemti neįkainojamos patirties, tačiau konkurencija darbo rinkoje ten didesnė.
Antrąją jis skyrė mokslininkams. J. Paužolis neabejoja, jog šalia mokslinių tyrimų laboratorijų turi dirbti verslo subjektai, kurie būtų suinteresuoti tyrimais. Tik tokiu atveju mokslininkai turės motyvacijos, o tyrimai – perspektyvą.
Trečioji įžvalga skirta jaunam verslui. Verslo pradžia gerokai lengvesnė, jeigu ji vystoma tam pritaikytoje struktūroje. Puikus to pavyzdys yra klasteriai, kai įmonės ir (arba) mokslo ir studijų institucijos bei kiti subjektai savanoriškai susitelkia, kartu siekdami padidinti sukuriamą pridėtinę vertę.
Ketvirtoji skirta politikos formuotojams. J. Paužolis džiaugiasi, jog Lietuva pasirinko tinkamą kelią investuoti į inovacijų ekosistemą. Svarbu, kad investicijos būtų nuoseklios ir tikslingos.
Paskutinė skirta visuomenei apie lazerius. Lietuva tampa matoma tarptautiniame technologijų žemėlapyje dėl „lazerizmo“. Tuo verta didžiuotis visiems, ne tik dirbantiems šioje srityje.
Šią mintį puikiai iliustruoja kito pranešėjo, Lietuvos lazerių asociacijos vykdomojo direktoriaus dr. Petro Balkevičiaus, pateikta statistika. Anot jo, Lietuvos lazerių įmonės eksportuoja daugiau negu 90 % pagaminamos produkcijos, o rinka gali džiaugtis nuosekliu augimu ir plėtra. Per pastaruosius 30 metų pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekis dvigubėja kas 5 metus, o darbuotojų skaičius padvigubėja kas 10 metų. Šiuo metu lazerių rinkoje dirba daugiau nei 1000 žmonių.
Inovacijų kūrimui ir plėtrai reikalingos investicijos. Šiam aspektui išskirtinį dėmesį skyrė MITA direktorius Kęstutis Šetkus. Jis pristatė naująjį Technologijų ir inovacijų įstatymą, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių – optimizuoti inovacijų agentūras. Antras svarbus dalykas – inovacijų fondas. Ketinama sukurti fondą, kuriame finansavimas suktųsi ratu, t. y. įmonė, gavusi finansavimą, dalį pinigų grąžintų atgal, kad iš fondo būtų finansuojamos kitos inovatyvios įmonės.
Po pranešimų renginio dalyviai buvo pakviesti dalyvauti ekskursijoje po Fizinių ir technologijų mokslų centro lazerinių technologijų skyrių, kuris padeda surasti pritaikymus Lietuvoje gaminamiems lazeriams pramoniniuose procesuose tiksliam ir lokaliam medžiagų apdirbimui.
Ekskursijos metu buvo galima pamatyti lazerių laboratorijas, lazerių gamybos linijas bei stebėti veikiančio lazerio šviesos srautą. Toliau tose pačiose patalpose įsikūrusi įmonė „Ferentis“ pakvietė susipažinti su chemine laboratorija, kurioje buvo sukurtas sintetinis ragenos implantas. Bioinžinerinių medžiagų pramonėje vyraujančios tendencijos rodo, kad dirbtinių medžiagų, iki šiol naudotų implantuose ir medicininiuose prietaisuose, ilgalaikio naudojimo lūkesčiai nepasiteisino, o pasekmės dažnai yra neigiamos. Mokslinėje literatūroje ir žiniasklaidoje gausu pranešimų, kurie atskleidžia iš įvairių plastikų pagamintų pirmosios kartos implantų trūkumus, tokius kaip organų funkcijos praradimas, toksinis arba kancerogeninis poveikis. Todėl mokslas tyrimus kreipia į naujas organų atkūrimo strategijas, kurios būtų pagrįstos labiau tam tikruose karkasuose vykstančiu audinio ar organo atsikūrimu nei jų pakeitimu dirbtiniu.
Ekskursija baigėsi „Eksplos“ gamybinėse patalpose. „Ekspla“ pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti šviesolaidinius lazerius. Startavusi nuo 3 modelių, produktų grupė išsiplėtė į dvi kryptis. „FemtoLux“ serijos šviesolaidiniai lazeriai pasižymi didesne galia ir yra skirti medžiagų apdorojimo, mikroapdirbimo bei mikroskopijos taikymams. O mažesnės galios „LightWire“ serijos lazeriai yra skirti naudoti kaip komponentai kuriant galingesnes lazerines sistemas.
Lazerius įmonė eksportuoja į daugiau nei 40 šalių, netgi Australijos ir Afrikos žemynuose. Tarp įmonės klientų yra garsiausi pasaulio universitetai, Japonijos „Hitachi“ ir „Mitsubishi“ tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai, CERN, Rezerfordo tyrimų laboratorija, Japonijos ir Izraelio branduolinių tyrimų centrai.
Per pastaruosius kelerius metus, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, kartu su partneriais „Ekspla“ pagamino didelės galios sistemas abiem lazerių centrams – „ELI-Beamlines“ (Čekija) ir „ELI-ALPS“ (Vengrija). Vienas jų –„ELI-ALPS“ – turi sėkmingą tęsinį. Sužavėti „Eksplos“ kartu su „Šviesos konversija“ pagaminta sistema, mokslininkai, dirbantys „ELI-ALPS“ centre, užsakė mažesnę pirmosios sistemos versiją, kuri bus naudojama pirmajai sistemai derinti, komponentams testuoti ir mažesnės apimties eksperimentams.