Produktų vystymo ekspertai – apie tai, kas lemia naujų produktų sėkmę

Harvardo universitete atliktas tyrimas rodo, kad net 75 proc. naujų produktų rinkoje „numiršta“, o verslininkai dėl to kiekvieną kartą vidutiniškai praranda 88 tūkst. eurų. Pasak Kauno technikos universiteto (KTU) Vadovų mokyklos Produktų linijos vystymo vadovo Igno Rumbučio, pagrindiniai tai lemiantys veiksniai – netinkamas įmonių procesų valdymas ir žinių trūkumas.

Kodėl taip nutinka ir kaip žinoti, kuris produktas neabejotinai bus sėkmingas, o kuris – ne? Bendrovės „Acme Europe“ produktų vystymo direktoriaus I. Rumbučio teigimu, naujų produktų ar paslaugų nesėkmę rinkoje gali lemti daugybė veiksnių, jiems reikia iš anksto pasiruošti.

Pavyzdžiui, būtina žinoti, kas yra produkto ir paslaugos vartotojas. Kodėl jis turėtų pirkti tam tikrą prekę, ar yra pardavimo kanalas, kuriame bus perkamas šis verslo kuriamas produktas. „Vien tik rinkoje paklausaus produkto turėjimas neužtikrina 100 proc. sėkmės“ – sako I. Rumbutis. Pasak jo, dažnai organizacijos neįvertina likusių svarbių veiksnių, tokių kaip produktų komunikacija, visiškas jo užbaigimas ir visavertis išleidimas į rinką, reikšmės.

Apie šias dažnai daromas klaidas Kauno technologijos universiteto Vadovų mokyklos (KTU VM) ekspertai verslininkams pasakos balandžio 24−26 d. KTU „Santakos“ slėnyje anglų kalba vykstančiuose mokymuose „Kaip padidinti naujų produktų sėkmę“ (angl. „Maximizing the Success of New Products“).

Laimi ne didžiausi, o greičiausi

Pasak I. Rumbučio, produkto nesėkmei įtaką daro ir daug kitų veiksnių, kurie nepriklauso nuo pačių įmonių. „Tai ekonominiai, rinkos, vartotojų elgsenos pokyčiai. Tokiu atveju svarbiausiu veiksniu tampa produktų sukūrimo laikas. Jeigu procesai bendrovėje ilgi ir neefektyvūs – didelė tikimybė, kad produkto kūrimo pradžioje visos vadovų iškeltos hipotezės vertinant rinką ir vartotojus gali būti jau pakitusios produktui pasiekus rinką. O tai, labai tikėtina, ir nulems jo nesėkmę“, – itin dažną įmonių klaidą įvardija I. Rumbutis.

Jo teigimu, rinkoje apstu pavyzdžių, patvirtinančių, kad šiandien laimi ne didžiausi gamintojai, tokie kaip „Nokia“ ar „Kodak“, turėję šimtus produktų ir dominuojančią padėtį rinkos segmente, o greičiausi. Prie pastarųjų, pasak I. Rumbučio, galime priskirti „Xiaomi“, „GoPro“, „Pebble“ – jaunas įmones, savo asortimente turinčias 3−5 produktus.

Klaidų kaina milžiniška

Harvardo universiteto žurnalo „Harward Bussines Review“ atliktas tyrimas rodo, kad vidutiniškai 75 % naujų produktų ir paslaugų patiria nesėkmes. „Naujiems produktams kurti įmonės išleidžia nuo 6 iki 20 % gaunamų pajamų. Taigi kiekviena nesėkmė padaro skaudžių nuostolių įmonės biudžetui. Pasaulinė statistika rodo, kad priklausomai nuo organizacijos, produkto ir industrijos specifikos vienu tokiu nesėkmės atveju įmonės vidutiniškai praranda 88 tūkst. eurų. O kur dar papildomos išlaidos, skiriamos rinkodarai bei produkto įsiliejimui į rinką“, – nuostolių mastą apibūdina KTU VM produktų linijos vystymo vadovas.

Jo teigimu, naujų produktų nesėkmių nėra išvengusios net didžiausius išteklius ir geriausius specialistus turinčios įmonės. „Pavyzdžiui, daug „McDonald’s“ išleistų produktų nebuvo sėkmingi: „McPizza“, „McSpaghetti“ ir kt. Tos pačios įmonės suvožtiniai „Arch Deluxe“, skirti suaugusiesiems, kurių vien rinkodaros kampanija kainavo 150 mln. dolerių, buvo nesėkmingi“, – pasakoja I. Rumbutis.

Panašus likimas ištiko ir kavos gigantą „Starbucks“, bandžiusį įeiti į Kinijos rinką su standartiniu savo įmonės sprendimu – gera kava, madingomis kavinėmis su mažais staleliais. Pasirodė, kad Azijos rinkai, priešingai nei Vakarams, reikėjo daugiau geros arbatos, patogesnių ir didelių kėdžių, mat šie dalykai regiono gyventojams asocijuojasi su prabanga. „Antruoju bandymu įmonė padarė viską tinkamai. Rezultatas – „Starbucks“ portfelyje Kinija šiandien yra 2 pagal pajamų dydį rinka, tačiau pirmojo bandymo nuostolių buvo galima išvengti“ – sako I. Rumbutis.

Nesėkmes galima sumažinti iki 40 proc.

Nors universalaus vaisto nuo nesėkmių nėra ir jų išvengti neįmanoma, tačiau yra metodologijų, įrankių ir praktinių patarimų, kurie leidžia nesėkmių kiekį sumažinti iki 40 procentų. „Taip pat yra būdų, kaip sumažinti produkto vystymo išlaidas ir trumpinti laiko skalę, per kurią produktas sukuriamas ir pateikiamas rinkai. Kai kuriuos metodus, tokius kaip „Lean Product Development“, „Business Model Canvas“, „Design Thinking“, „Customers Centric Approach“ verslininkai galės išbandyti mūsų organizuojamame seminare anglų kalba „Kaip padidinti naujų produktų sėkmę“ (angl. „Maximizing the Success of New Products“)“, – sako I. Rumbutis.

Specialiai verslininkams sudarytoje interaktyviųjų mokymų programoje bus pristatomi veiksmingiausi produkto vystymo modeliai, analizuojamas jų pritaikomumas vietiniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu.

Pavyzdys – Suomijos verslo sektorius

Vienas iš seminarų pranešėjų, Suomijos Aalto universiteto lektorius, pradedančiųjų įmonių konsultantas Fabianas Sepulveda sako, jog daug naujų novatoriškų ir perspektyvių organizacijų patiria nesėkmių dėl savo nesugebėjimo įgyti klientų ir išsaugoti juos. „Tiksliai žinome, kad naujos ir esamos organizacijos turi sutelkti ypatingą dėmesį į klientų plėtrą ir savo naujos iniciatyvos verslo modelio paiešką. Suomijoje kurdamos naujus produktus organizacijos vis dažniau taiko „Lean Startup“ metodologiją“, – sako F. Sepulveda.

Jo teigimu, tiek didelės, tiek mažos įmonės, naudodamosi pasaulinių Suomijos kapitalo įmonių patirtimi diegiant „Lean Startup“ metodus naujiems produktams vystyti, moko savo darbuotojus būti inovatyvius ir verslius.

KTU Vadovų mokyklos organizuojami interaktyvūs mokymai „Kaip padidinti naujų produktų sėkmę“ įmonių vadovams ir verslininkams KTU „Santakos“ slėnyje vyks balandžio 24−26 d. Daugiau informacijos rasite čia: http://executive.ktu.edu/workshop-seminaras-innovative

KTU