Dažnai jaunuoliai susimąsto, kas geriau – karjera ar nuosavas verslas. Ypač kai vis dažniau girdime apie sėkmingai verslą pradedančias ir plėtojančias lietuvių jaunąsias įmones.
„Kažkodėl vieniems žmonėms sekasi, kad ir ko jie imasi, o kitiems nesiseka. Vieni mato tik problemas, o kiti įžvelgia galimybių už kiekvienos problemos. Vieni nuolat kovoja ir siekia tik pergalių, o kiti tik kalba, kaip norėtų ką nors pakeisti. Ką reikia daryti norint sėkmingai įsitvirtinti?“ – klausė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) renginyje „Karjeros dienos“ dalyvaujantis bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Talentas arba sunkus darbas
Kiekvienas jaunuolis pirmiausia turėtų nusistatyti tikslą ir kryptį, kuria reikia judėti. Verta apsvarstyti, kas artimiau, įdomiau – karjera darbe ar verslo kūrimas. „Karjera dažniau priimtina nemėgstantiems rizikos, bet yra žmonių, kuriuos tenkina tik iššūkių kupinas gyvenimas. Aš – vienas jų“, – apie savo pasirinkimą pasakojo A. Avulis ir pridūrė, kad užsiiminėjimas alpinizmu jam padėjo priprasti prie rizikos ir ją toleruoti.
Einant vienu iš šių dviejų kelių ir norint pasiekti gerų rezultatų, reikia būti labai talentingam arba daug ir sunkiai dirbti. Bet sėkmė garantuota tik tada, kai darbas patinka. „Man pasisekė, nes susiradau mėgstamą veiklą. Dėl to darbe gyvenu savo gyvenimą, profesinę veiklą priimu kaip linksmybę, kaip pomėgį. Taip galima gerokai daugiau nuveikti, greičiau gauti įvertinimą nei dirbant nemėgstamą darbą ir gaunant didelį atlyginimą už jį“, – sakė A. Avulis. Darbo ieškantis žmogus turėtų atsižvelgti ir į savo gebėjimus: daug geriau konkuruoti srityje, kurioje esi šiek tiek geresnis nei kiti.
Pridėtinė darbuotojo vertė
Darbo rinka yra kaip didelis prekybos centras, kuriame darbdavys dažnai renkasi patraukliausią pasiūlymą – geros kokybės ir gražiai įpakuotą prekę. Jam reikalingas aukštą kvalifikaciją turintis ir puikiai save gebantis pristatyti darbuotojas. Pokalbio dėl darbo tikslas – parduoti savo gebėjimus darbdaviui. Privalu papasakoti, ką mokate daryti, pateikti konkrečių savo veiklos pavyzdžių ir parodyti būsimą savo darbo naudą įmonei.
VGTU Karjeros mugės Atvirų paskaitų lankytojams verslininkas pasiūlė pristatyti save kaip smalsius, nuolat besimokančius ir tobulėjančius darbuotojus, besistengiančius pasiekti užsibrėžtus tikslus. A. Avulis taip pat rekomenduoja užduoti keletą klausimų pačiam įmonės direktoriui ar atstovui, o tam dažnai reikia turėti žinių apie įmonę ir siūlomą darbo vietą. Jo nuomone, klausimai rodo susidomėjimą pozicija ir vertybes. Joks darbdavys nepraleis pro ausis klausimo: „Ką turiu padaryti, kad būčiau naudingas jūsų įmonei?“ Toks klausimas parodo darbuotojo norą ir pasiryžimą kurti pridėtinę vertę bendrovei, nors jis ten dar nedirba. Protingi darbdaviai žino, kad kuo daugiau tokių žmonių dirbs įmonėje, tuo greičiau ji judės į priekį.
Darbo pokalbis – dar ne viskas
Tinkamas elgesys darbo aplinkoje yra neatsiejamas nuo noro padaryti karjerą. Verslininkas siūlo nuolat tobulinti darbą, analizuoti savo klaidas ir pasiekimus bei tinkamai reaguoti į kritiką. „Japonijoje kritika priimama kaip galimybė tobulėti ir mokytis. O Lietuvoje daugelis darbuotojų gali patvirtinti, kad išklausę kritikos dažnai pusę dienos būna nedarbingi. Taip neturėtų būti“, – sakė A. Avulis.
Reikia būti iniciatyviam, išradingam, kūrybingam ir kritiškam teikiant pasiūlymų, gebėti susirasti veiklos, nes klaidinga sėdėti ir laukti, kol kas nors pirštu parodys naują užduotį. Taip pat labai svarbi pozityvi energija: net žinant, kad konkurentai pirmauja, reikia tikėti ir laikytis nuostatos, kad juos pavyti ir aplenkti įmanoma.
A. Avulis įvardijo keletą savybių, kurios itin naudingos karjeros kelyje. Jo nuomone, visada reikia būti maksimalistu ir siekti daugiau, geriau, nukreipti dėmesį į rezultatą. Svarbus racionalumas, kuris padeda pasiekti užsibrėžtą tikslą per trumpiausią laiką su mažiausiomis sąnaudomis. Taip pat svarbi savybė yra smalsumas: tokie darbuotojai nuolat tobulėja, siekia įgyti žinių. Darbuotojas turi būti patikimas ir stabilus: tai rodo laiku atliekami darbai ir įgyvendinami užsibrėžti tikslai. Verslininkas pabrėžė ir drąsą, kuri reikalinga ne tik priimant sprendimus, bet ir prisiimant atsakomybę už savo klaidas. Jo nuomone, nė vienam vadovų nerūpi pasiteisinimai, tačiau kiekvienas nori žinoti, kaip bus taisomos klaidos. Tarp pageidautinų savybių verslininkas įrašė atkaklumą, mokėjimą daryti įtaką, bendrauti.
„Nesijaudinkite, jei visų čia išvardytų savybių neturite, nes jas visas galima ugdyti. Norint pasiekti savo tikslą, iš viso pateikto sąrašo reikia turėti bent tris ar keturias savybes“, – sakė A. Avulis ir pridūrė, kad toks darbuotojas tikrai laukiamas jo vadovaujamoje įmonėje, ne išimtis – ir kitos verslo įmonės.
VGTU