Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija menkinti vadybos mokslus, formuoti jaunimo, abiturientų nuomonę, kad šios srities specialistai nelabai reikalingi, šį darbą gali atlikti beveik bet kas, todėl studijuoti vadybą nerekomenduojama. Tokius signalus siunčia kai kurie Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija pritaria tam ir gerokai mažina šios studijų krypties finansavimą.
Jau daug metų visame pasaulyje pripažįstama ir praktiškai įrodyta, kad vadovavimas organizacijai yra profesija ir tinkamai atlikti šį darbą gali tik vadovai profesionalai. Naivu manyti, kad vadovauti stambesnėms ar vidutinio dydžio organizacijoms, jų padaliniams, netgi inovatyvioms smulkiojo verslo įmonėms gali specialiai nepasirengę šiai veiklai darbuotojai.
Darbą atlikti profesionaliai įmanoma tik įgijus specifinių žinių bei įgūdžių. Vadyba, kaip socialinių mokslų šaka, ir yra žinių sistema apie organizacijų valdymą bei vadovavimą žmonėms. Profesionaliai veiklai reikalingos žinios kryptingai studijuojant. Todėl visose šalyse šioms studijoms skiriamas didelis dėmesys. Juk ne be reikalo pasaulyje veikia per 15 tūkstančių verslo mokyklų, kurių studentai studijuoja vadybos mokslus. Dauguma šių mokyklų veikia universitetuose, nes tik universitetinio lygio studijų programos gali suteikti studentams visą vadybos žinių spektrą. Tokios garsios verslo mokyklos, kaip Harvardo, Stanfordo, Čikagos, Londono, Liuveno, Sorbonos ir kt., yra autonomiški universitetų padaliniai.
Kalbant apie vadybos studijų svarbą, manau, kad ją iš dalies devalvavo kažkada kažkieno sugalvotas ir dabar plačiai prigijęs terminas „vadybininkas“. Bandoma aiškinti, kad žodis „vadybininkas“ yra angliško žodžio „manager“ vertimas. Tai netiesa. Žodis „manager“ tiesiogiai verčiamas į žodį „vadovas“. Todėl terminas „vadybininkas“, mano galva, išvis nelabai vartotinas. Kodėl vadybininku vadinamas sandėlio vedėjas (juk jis yra sandėlininkas) arba prekes pristatantis darbuotojas (juk jis yra ekspeditorius), arba finansinius reikalus tvarkantis specialistas (juk jis yra finansininkas) ir taip toliau, ir taip toliau.
Baigdamas šiuos pamąstymus apie vadybos studijas, siūlyčiau ne menkinti jas, o atvirkščiai – pabrėžti moksleiviams, abiturientams, taip pat politikams, verslininkams vadybos žinių bei įgūdžių svarbą siekiant kokybiškesnio vadovavimo organizacijoms, kartu ir geresnių jų veiklos rezultatų. Tada tikrai mažiau reikės verkšlenti dėl nelabai svarių mūsų organizacijų pasiekimų ar menkų savivaldybių, departamentų, ministerijų darbuotojų administracinių gebėjimų.
Komentaro autorius – Vytauto Didžiojo universiteto Vadybos katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Europos vadybos asociacijos Generalinės asamblėjos narys, prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius