Pradinis / Aktualijos / Prof. V. Šapoka: „Daugumai gyventojų trūksta vitamino, kuris itin svarbus imuninei sistemai“

Prof. V. Šapoka: „Daugumai gyventojų trūksta vitamino, kuris itin svarbus imuninei sistemai“

Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei (imuninei) funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Ir jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą. 

Natūraliai gaunamo vitamino D nepakanka

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai organizme itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80–90 procentų vitamino D organizme pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant  saulės ultravioletiniams B spinduliams. „Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8–9 kartus mažesnis negu liepą.

Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų sezonas, kiekvieną savaitę ima daugėti pacientų, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susiformuoja ir vertinant skaičių žmonių, kurių organizmuose ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.

COVID-19 ir vitamino D tyrimai: apčiuoptas ryšys

Vitamino D įtaka apsaugai nuo susirgimų virusinėmis peršalimo ligomis pasaulyje yra aktyviai tyrinėjama jau daugiau negu dešimtmetį. 2017 metais buvo publikuoti tyrimų duomenys, leidžiantys patvirtinti, kad vitamino D vartojimas saugo nuo peršalimo bei gripo virusų sukeliamų ligų. Todėl šiemet mokslininkai iš skirtingų valstybių skyrė ypatingą dėmesį norėdami išsiaiškinti, kaip vitaminas D gali padėti kovoje su COVID-19.

Viena iš pirmųjų epidemiologinių studijų parodė, kad 20-yje Europos šalių nuo vitamino D lygio tiesiogiai priklausė sergamumas COVID-19. Patvirtinta, kad tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis, mirštamumo nuo COVID-19 rodikliai buvo didesni.​ Vėlesni tyrimų duomenys leido patvirtinti, kad didesnis vitamino D lygis organizme sumažina riziką užsikrėsti COVID-19  infekcija. ​

JAV atlikta studija atskleidė, kad pacientai, kuriems trūko vitamino D, COVID-19 infekcija sirgo 1,77 karto dažniau negu žmonės, kurių organizme vitamino D buvo pakankamai. Mokslininkų teigimu, skirtumus nulėmė tai, kad vitaminas D gerina įgimtą imuninį atsaką.

Profesorius aiškina, jog, apibendrinant visų šiuo metu atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje. Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19 sunkumu, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidintos rizikos faktoriai sutampa su COVID-19 rizikos faktoriais, tokiais kaip nutukimas, geografinė platuma. Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imunines reakcijas) kiekio reguliavimui, gerokai padidėjusia pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų rizika. Pastebėta, kad pacientų, dėl COVID-19  guldomų į ligoninę ir turinčių žemą vitamino D lygį, sirgimas sunkesnis, o mirštamumas didesnis nei turinčių normalų vitamino D lygį. Be to, įrodyta, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidėjusio kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.

Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku organizme sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu beveik neįmanoma. „Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, asmuo turėtų, pavyzdžiui, per dieną išgerti 3–6 stiklines pieno arba suvalgyti 4–6 virtų kiaušinių trynius, o norint kompensuoti vitamino D stoką tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – dalijasi gydytojas, rekomenduojantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top