Profesorius iš Meksikos: „Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo“

„Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas. Bendradarbiavimo ir komunikaciniai įgūdžiai, informacinis raštingumas, kūrybingumas, pilietiškumas ir problemų sprendimas – šie pagrindiniai įgūdžiai, pasak profesoriaus, turi apimti XXI a. mokymosi etapus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenei pristatydamas iššūkiais grįstą studijų modelį „Tec21“, profesorius iš Meksikos pabrėžė, kad studijos šiais laikais vis dar yra neįdomios, neefektyvios ir nepersonalizuotos, taigi švietimo įstaigos turi keistis tam, kad atitiktų šiuolaikinio studento poreikius.

„Mes gyvename tokiame istorijos etape, kai išsilavinimas apima visas sritis, tad turime plėtoti visuotines, globalias kompetencijas, nes pasaulis yra glaudžiai susijęs tarpusavyje“, – sako M. Velazguesas.

Pasak profesoriaus, Monterėjaus technologijos universitetas pereina prie naujojo studijų modelio, kuris pagrįstas 4 komponentais, ugdančiais lyderius, galinčius sėkmingai susidoroti su XXI amžiaus iššūkiais, – tai iššūkiais grįstas mokymasis, lankstumas, įsimintina studijų patirtis ir įkvepiantys dėstytojai.

„Mes išgirdome savo alumnų, studentų, verslo, universiteto atstovų poreikius ir nusprendėme transformuoti savo studijų modelį. Svarbiausia „Tec21“ modelyje – įvairių, tarpdisciplininių kompetencijų ugdymas ir stiprinimas“, – pabrėžia M. Velazguezas.

Iššūkiais grįstos studijos – pasiruošimas darbui rinkoje ir visuomenėje

Vienas iš metodų, taikomų siekiant stiprinti studentų kompetencijas netradiciniais būdais, yra iššūkiais grįstas mokymasis, kai studentai sprendžia realias rinkoje egzistuojančias problemas, dirba su skirtingų sričių atstovais, verslo įmonėmis.

„Tai visai kitoks nei įprastas studijų modelis, tačiau studentams jis priimtinas, nes priimdami ir komandose įgyvendinami realius iššūkius jie supranta, kaip universitete įgytas žinias pritaikys realiame gyvenime“, – kalbėjo M. Velazguezas.

Pasak profesoriaus, tam, kad studentai sėkmingai išspręstų iššūkį, neužtenka pasikliauti vien savo specialybės dėstytojais, reikia pasitelkti įvairių fakultetų atstovus, reikalingas glaudus tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Svarbu integruoti daug skirtingo turinio, žinių tam, kad studentai išspręstų šiuos iššūkius. Studentai per savo studijų laikotarpį turi pereiti per skirtingus, įvairaus lygio, trukmės ir sudėtingumo iššūkius.

Iššūkiais grįstame studijų modelyje plėtojama humanistinė perspektyva, studentai yra rengiami ne tik atliepti rinkos poreikius, bet ir būti atsakingais visuomenės nariais, dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose.

Idėjos nesvetimos ir Lietuvos universitetams

Siekis atliepti šiuolaikinių studentų poreikius, užtikrinti studijų konkurencingumą ir kokybę diktuoja pokyčius ir Lietuvoje. Nuo 2018 m. KTU pradeda bakalauro ir magistrantūros studijų atnaujinimus, o nuo 2019 metų planuoja įgyvendinti studijų modelį 3+2 (3 metai bakalauro studijoms, 2 – magistro), taikomą pažangiuose Europos universitetuose.

„KTU, kaip ir Monterėjaus technologijos universitetas, pokyčius pradeda klausdamas savęs – koks yra šiandieninis studentas? Su kokiais lūkesčiais jis ateina studijuoti? Atsakymas į šį klausimą padeda sudėlioti esminius studijų modelio elementus“, – sako KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė dr. Jurgita Vizgirdaitė.

Pasak jos, „Tec21“ ir 3+2 studijų modelius sieja siekis kuo labiau priartinti studentus prie realybės ir tinkamai įprasminti teorines žinias bei gebėjimus atitinkamose situacijose, todėl grindžia savo turinį projektine veikla ir problemų sprendimu dirbant tarpdisciplininėse komandose.

Nuo idėjos iki produkto išleidimo į rinką

J.Vizgirdaitės teigimu, naujojo studijų modelio kontekste visose KTU bakalauro studijų programose įvedamas produkto vystymo projektas „Nuo idėjos iki produkto įvedimo į rinką“, paremtas problemomis grįstu mokymusi, projektine veikla, tarpdiscipliniškumu.

„Produkto vystymo projekto metu ugdomos verslumo kompetencijos, kuriami inovatyvūs produktai, mokomasi iniciatyviai reaguoti į rinkos poreikius. Mokslo ir verslo partneriai aktyviai dalyvauja produktų kūrimo procese. Produktas suprantamas plačiai – nuo naujų medžiagų iki sveikų maisto produktų kūrimo“, – pasakoja J. Vizgirdaitė.

Pasak jos, siekiant dinamiškumo, studijų programose taikoma kitokia, šiuolaikinė didaktika – intensyvesnės studijos, daugiau savarankiško mokymosi. Priklausomai nuo programos specifikos diegiami įvairūs metodai – problemomis grįstas mokymasis, atvejo metodo taikymas, dizaino mąstymu grįstas mokymasis ir kiti.

Svarbi tarptautinė patirtis

Monterėjaus technologijos universitetas – vienas iš daugelio partnerių, su kuriais KTU bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi. Abu universitetai priklauso Europos inovatyvių universitetų konsorciumui (ECIU). KTU – vienintelis universitetas Lietuvoje, priklausantis šiam tinklui.

Diegdamas naują unikalų studijų modelį ir atnaujintą bakalauro bei magistrantūros studijų turinį KTU taip pat semiasi patirties iš tokių universitetų, kaip Olburgo universitetas (Aalborg university, Danija), kuris yra įdiegęs problemomis grįsto mokymosi sistemą, Tventės universitetas (University of Twente, Nyderlandai), kuriame sėkmingai veikia inovatyvus Tventės edukacinis modelis (Twente educational model), grįstas projektine veikla.

KTU nuotr.