Tėvų ir vaikų santykiai – jautri tema, šis ryšys vystosi visą gyvenimą, todėl neretai santykį apniunka ir problemos. Tėvai turi didelį poveikį vaiko pasaulėžiūrai, elgesiui ir gyvenimo pasirinkimams. Kodėl tėvai ir vaikai dažnai nesusikalba? Kaip išvengti konfliktų ir stiprinti tarpusavio santykius?
Pasak organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ vaikų ir paauglių psichologo Ryčio Jankausko, tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas yra dažna problema, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių gali būti skirtingi komunikacijos būdai, kai tėvai pasirenka griežtą požiūrį, o vaikai siekia daugiau laisvės ir nepriklausomybės.
„Vaikas, tapęs paaugliu, po truputį pradeda kvestionuoti ir kelti įvairius klausimus: kuo aš noriu būti? Ar gyvenimas, kurį gyvenu, yra tinkamas man?
Šeimos santykyje atsiranda skirtumas, nes tėvai aiškiai pasako, kad nori gero vaiko, tada labai greit kyla savotiškas konfliktas, nes vaikas nežino, ką reiškia būti geru vaiku.
Gali atsirasti skirtumas, kaip paauglys suvokia, kas yra gera / negera, kaip jis suvokia tą lūkestį ir kaip jį suvokia jo tėvai“, – laidoje kalbėjo vaikų ir paauglių psichologas R. Jankauskas.
Paauglio dilemos: komunikacijos barjeras ir per dideli lūkesčiai iš aplinkinių
Anot psichologo R. Jankausko, komunikacija – tai procesas, kai mes užkoduotą informaciją perduodame kitam ir tikimės būti suprasti. Sveikas bendravimas yra abipusis procesas, tačiau tėvų ir vaikų santykiuose dažnai kyla sunkumų, mat tėvai ne visada aiškiai išreiškia savo lūkesčius, o paaugliai, be tėvų, susiduria su daugybe kitų įtakų – draugų, mokytojų ir artimųjų lūkesčiais. Dėl to atsiranda papildoma įtampa ir komunikacijos barjerų.
„Tai, ką norime pasakyti, užkoduojame žodžiuose ir tada siunčiame kitam. Žmogus pasiima tą informaciją, ją perkoduoja į savo kalbą. Mes tam tikru būdu koduojame savo kalbą ir tikimės būti suprasti, tačiau kartais taip neišeina. Man atrodo, kad tėvai dažnai neturi konkrečių lūkesčių, kuriuos nori išsakyti. Tačiau reikia pabrėžti, kad paauglių gyvenime yra ne tik tėvų lūkesčiai, bet ir draugų, mokytojų, artimųjų. Tai yra didelis krūvis“, – pasakojo R. Jankauskas.
Psichologas: „Paaugliai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės“
Paaugliai dažniausiai trokšta laisvės – galimybės pasirinkti, eiti savo keliu, kad tėvai pasitikėtų jų sprendimais, sako organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ vaikų ir paauglių psichologas. Neretai paaugliai mokyklos nelankymu ar žymiai pasikeitusiu elgesiu išreiškia meilės ir dėmesio stoką.
„Nėra vieno žmogaus, kuriam kyla iššūkis. Iššūkis kyla visai šeimai. (…) Paaugliai dažniausiai tikisi laisvės pasirinkti ir pasitikėjimo, kad tėvai pasitikėtų ir leistų nuspręsti pačiam. Tiek tėvai, tiek vaikai nori meilės ir dėmesio.
Teko dirbti su ne viena šeima, kur paauglys nelanko mokyklos, vartoja narkotikus, negrįžta namo, nesilaiko susitarimų. Aš paklausiu: „O ko tu norėtum?“ Paaugliai sako, kad jie nori dėmesio ir meilės. Dažnais atvejais netinkamas paauglių elgesys – tai tik skausmo išraiška, į kurią labai svarbu jautriai sureaguoti, o ne pulti bausti dėl paviršutiniško elgesio“, – sakė psichologas R. Jankauskas.
Tėvai turi priimti paauglio „amerikietiškus kalnelius“
Psichologas pabrėžia, kad tėvams suprasti paauglius kartais būna sudėtinga, nes šiame raidos etape jie susiduria su įvairiais iššūkiais. Svarbiausia, kad tėvai palaikytų ir priimtų paauglio elgesį, suteikdami jam laisvę klysti ir rinktis. Geras ryšys su tėvais pagrįstas pasitikėjimu, kuris leidžia paaugliui jaustis saugiai ir augti, o galimybė klysti ir pasitaisyti yra esminė sveiko santykio dalis.
„Tėvams suprasti paauglį kartais yra didžiulis iššūkis. Paauglys savo raidos etape pereina labai daug įvairių iššūkių: emocijos, draugai, savo identiteto paieškos. Visame šitame ryšyje svarbiausia, jog tėvai palaikytų ir priimtų tuos „amerikietiškus kalnelius“.
Svarbu, jog tėvai sukurtų paaugliui tinkamą aplinką, kad tas ryšys būtų sveikas. Jaunuoliui reikia suteikti įvairių galimybių: lankyti įvairius būrelius, o svarbiausia – laisvę klysti ir pasirinkti.
Tyrimai rodo, kad žmonės geriausiai jaučiasi, kai yra geras ryšys su tėvais. Tai reiškia, kad santykis yra grindžiamas pasitikėjimu, žinojimu, jog yra galimybė suklysti ir pasitaisyti“, – teigė vaikų ir paauglių psichologas R. Jankauskas.