Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Situacijos, kai vaikai išeina iš namų nieko nepasakę ir nepalikę raštelio, yra kasdienybė, tačiau kai su juo nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt vaikas pakliuvo į pavojingą situaciją ir nežino, kaip elgtis, o gal susižeidė ir nėra, kas jam padeda.
Kaip rasti bendrą kalbą dėl saugumo?
Psichologė Inga Būdvytytė atkreipia dėmesį, jog iki tam tikro amžiaus vaikai dažnai gali pasielgti neapgalvotai ar neatsakingai ir tai ypač aktualu paaugliams, kurie jaučiasi jau pakankamai suaugę ir nori turėti tam tikrą laisvę.
„Pagrindinė taisyklė – kalbėkitės. Svarbu nelaukti ir dar prieš įvykstant nepageidaujamai situacijai kartu su vaiku iš anksto susitarti dėl abiem pusėm priimtinų taisyklių. Tokie susitarimai, kaip žinutė apie vakaro planus ar raštelis ant stalo išeinant iš namų nereikalauja daug laiko, tačiau labai stiprina tarpusavio pasitikėjimą“, – pataria psichologė.
Kalbėdamiesi su vaikais apie bendras elgesio taisykles, įvardinkite abiem pusėm būsimą naudą. Vaiko buvimo vietos žinojimas bus naudingas ne tik jums, bet ir pačiam jaunuoliui, nes priešingu atveju jūs skambinėtumėte visą vakarą bandydami išsiaiškinti, kur jis yra ir kada grįš.
Bendros taisyklės skatina vaikų atsakingumą
Keturių vaikų mama Ieva pasakoja, jog viena pagrindinių nerimą jai kėlusių priežasčių buvo vaikų grįžimas iš mokyklos. Vilniuje gyvenanti šeima pasirinko toliau nuo namų esančią pradinę mokyklą, tad du berniukai jau nuo trečios klasės į pamokas vykdavo savarankiškai autobusu. Moteris prisimena kaskart sukirbėdavusį nerimą, kai vaikai neatsiliepdavo telefonu ar neatrašydavo į žinutes.
„Dar daugiau iššūkių kilo vaikams paaugus. Penktoje šeštoje klasėje jie pasijuto savarankiškesni – nieko nepasakę ilgiau užtrukdavo po pamokų, nes su draugais norėdavo pažaisti kieme ar nuvažiuoti kur nors toliau pasivaikščioti, užeiti į piceriją ir pan. Būdavo visokių situacijų – vaikų telefonas išsikraudavo, po pamokų pamiršdavo įjungti garsą ar tiesiog negirdėdavo mano skambučio“, – prisimena Ieva.
Dalindamasi savo patirtimi moteris pabrėžia, kad su vaikais daug kalbėdavosi, jog susitarimų laikymasis padeda išvengti tėvų kontrolės ir yra normalu, kad visi žino vieni kitų buvimo vietas. Vienas iš sprendimų buvo mobilioji programėlė „Findmykids“, su kuria jie gali greitai pasitikrinti, kur yra vaikai, nusiųsti trumpąją žinutę ir esant svarbiam reikalui juos pasiekti bet kurioje vietoje.
Nebijokite atvirai kalbėti apie pavojus
Psichologė Inga Būdvytytė pažymi, jog labai svarbu ugdyti vaikų savarankiškumą ir perdėtai nekontroliuoti jų veiksmų, nes niekas neapsaugos nuo nelaimės, jei vaikas negebės adekvačiai vertinti situacijos.
Tėvai turėtų skatinti sąmoningumą ir kritinį mąstymą, tad su vaikais svarbu kalbėtis visomis temomis, įskaitant ir pavojingas situacijas, į kurias gali patekti mažametis ar paauglys. Stresinėse situacijose svarbu nesutrikti, tad vaikai ir jų tėvai turėtų būti pasiruošę su jomis tvarkytis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Apie ką svarbu kalbėtis ir akcentuoti, kad kritinėse situacijose vaikas nesutriktų:
- Paaiškinkite, jog svarbiausia yra neprarasti savitvardos, nepulti į ašaras ir elgtis sąmoningai – panika gali trukdyti priimti tinkamus sprendimus.
- Reguliariai kalbėkite su vaiku apie galimus pavojus ir kaip elgtis konkrečiose situacijose – tai padės ugdyti atsakingumą ir jaustis saugesniam, žinant, kad jis turi planą. Kartais suaugusiesiems savaime suprantamais atrodantys dalykai vaikams ne visada būna aiškūs: jei gatvėje vaiką kalbina nepažįstami asmenys, patarkite jam saugesnės vietos ieškoti žmonių sambūryje, jei vaikas jaučiasi sekamas, reikėtų susirasti kuo labiau apšviestą vietą ir pan. Svarbu aiškiai sudėlioti galimų veiksmų seką skirtingose situacijose ir ją aptarti su vaiku.
- Vaikas turėtų žinoti du pagrindinius veiksmus – saugumas ir pagalbos ieškojimas. Jei situacija atrodo pavojinga, pirmiausia jis turi pasitraukti į saugią vietą, pavyzdžiui, į viešą erdvę ar prie kitų žmonių. Esant saugiam, jau galima skambinti tėvams ir prašyti jų pagalbos.
- Svarbu žinoti, kam skambinti pavojaus atveju – pirmiausia vaikas turėtų kreiptis į tėvus ar kitą patikimą suaugusį asmenį, jei tėvai tuo metu nepasiekiami. Jei nėra galimybės susisiekti su šeimos nariais ar pažįstamais, tuomet reikėtų kreiptis pagalbos telefonu 112.
- Padrąsinkite vaiką pasipasakoti apie bet kokį įtartiną ar pavojingą įvykį net ir tada, kai atrodo, kad jis jau išsisprendė ir nepasikartos. Toks pokalbis padės vaikui jaustis saugiau ir pasiruošusiam tvarkytis su netikėtomis situacijomis ateityje.
- Į vaiko mobilųjį telefoną ar laikrodį įdiekite mobiliąją programėlę, pvz., „Findmykids“, kurioje būtų skubios pagalbos SOS mygtukas. Pavojingos situacijos atveju vaikui tereikia vienu bakstelėjimu pranešti tėvams, kad reikalinga jų pagalba, tėvai gauna garsinį pranešimą ir tikslią vaiko buvimo vietą su koordinatėmis.