Nuovargis po pandemijos, karas ir jo padariniai bei daugelis kitų priežasčių sukėlė daugiau nemalonių emocijų ir paveikė lietuvių psichologinę sveikatą. Nors nemalonius jausmus neretai stengiamasi stumti į šalį arba ignoruoti, tokia praktika gali pridaryti daug žalos ateityje, pavyzdžiui, lemti nerimo ar panikos atakų atsiradimą. Patarimais, kaip reikėtų elgtis patiriant daug nemalonių emocijų ir kodėl nepalanku jų vengti, PLC „Panorama“ organizuojamo diskusijų ciklo „Ramių minčių paskaitos“ renginyje dalijosi gydytojas psichoterapeutas, lektorius Dainius Jakučionis.
Vengti emocijų nepataria
Stresas, nerimas, baimė, beprasmybės jausmas – tokios emocijos šiuo laikotarpiu aplanko dažną žmogų. Gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis sako, kad emocinę krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suprasti, jog visos emocijos, net ir nemalonios, yra normalios. Vis dėlto patiriant daug nemalonių emocijų organizmas gali pradėti siųsti signalus ir ilgainiui išryškėja lėtinio streso pasekmės. Todėl ieškoti būdų, kaip sau padėti sudėtingu laikotarpiu, tiesiog būtina.
„Daugelis mūsų dabar patiria lėtinį stresą, nuolatinę nesaugumo būseną. Nors gali atrodyti, kad krizei pasibaigus bus geriau, iš tiesų tada tik pajausime didžiausias pasekmės, jei patirdami ilgalaikį stresą kasdien nebandysime sau padėti. Taip yra todėl, kad organizmas ilgą laiką buvo įsitempęs, tad staiga atsipalaidavus viskas grįžta su kaupu“, – sako D. Jakučionis.
Jis sako, kad dažniausiai vengiame tų emocijų, kurios yra nemalonios, bet balansas būtinas: „Turime turėti balansą tarp emocijų, nes visos emocijos yra svarbios: nerimas sako, kad tai, dėl ko nerimauju, man yra svarbu; liūdesys sako, kad netekau kažko svarbaus; baimė reikalinga tam, kad apsisaugotume. Net šleikštulys gali gelbėti gyvybę, kai pamatome supuvusį vaisių ir jo nesuvalgome. Čia yra paradoksas: kuo daugiau emocijų vengiame, tuo daugiau jų jaučiame. Bet nuo nė vienos emocijos neįmanoma mirti.“
Pasireiškia simptomais
Anot D. Jakučionio, susikaupusios nemalonios emocijos gali virsti „emociniu perdegimu“, kuris pasireiškia ir tam tikrais fiziniais simptomais. Žmogui gali sutrikti miegas, dėmesio sutelkimas, atsirasti spaudimo jausmas krūtinėje: „Gali atrodyti, kad niekaip nesusikaupiame, šokinėjame nuo vieno darbo prie kito, tai parodo, jog nervų sistema yra persikrovusi. Tačiau gali būti ir taip, kad jautėme daug emocijų, tarp jų siaubą, ir atėjo laikas, kai visos emocijos dingsta. Tai irgi yra požymis, kad organizmas pradeda save saugoti ir nenori leisti dar labiau perdegti emociškai, tad emocijas uždaro.“
Gydytojas priduria, kad tiek nerimas, tiek baimė yra nemalonios, tačiau gyvybę gelbstinčios emocijos. „Baimė ir nerimas yra normalios ir reikalingos emocijos, tačiau reikėtų mokėti jas atskirti. Baimė yra atsakas į realų pavojų prieš akis, o nerimas – baimės simptomas. Supainioti šiuos jausmus lengva, nes abu pasireiškia panašiais simptomais: padidėjusiu širdies ritmu, išmušančiu prakaitu, įsitempusiais raumenimis. Tačiau nerimo metu mes dažniausiai nežinome šios emocijos priežasties, nes akivaizdžios grėsmės nėra, ji numanoma ateityje“, – tikina D. Jakučionis.
Psichoterapeutas pastebi, kad ilgalaikis nerimas gali sukelti ir panikos atakas – būseną, kai kūnas nebesusidoroja su patiriama įtampa ir pereina į stipresnius fizinius simptomus: „Tai yra didelis ir intensyvus nerimas. Daugelis žmonių iki panikos atakos jautė didelį nerimą, tik ne visi suprato, kad tą nerimą jaučia. Neretai tokiais atvejais išsigandę žmonės net kreipiasi į greitąją pagalbą, o ji jiems rekomenduoja apsilankyti pas psichiatrą ar psichologą. Baimė, panikos atakos yra labai nemalonios emocijos, bet nereikia nuo jų bėgti. Reikia suvokti, dėl ko jos kyla ir ką su jomis daryti.“
Savigalba: ką daryti?
Pasak D. Jakučionio, norint sau padėti reikėtų vertinti visą save kaip kūno ir proto sąveiką, tad svarbu rūpintis tiek emocine, tiek fizine savo gerove. Psichoterapeutas rekomenduoja skirti dėmesio miego kokybei, prieš miegą neskaityti neigiamų naujienų, geriau rinktis lengvesnę grožinę literatūrą. Gerai savijautai svarbi ir reguliari mankšta, pasivaikščiojimai, taip pat kokybiškas, subalansuotas maistas.
„Kita savijautos dalis yra emocinė. Būkite su savo partneriu ar artimu žmogumi, papasakokite jam, kaip jaučiatės, išsakykite emocijas. Pavyzdžiui, karo akivaizdoje susiduriame su kaltės jausmu, savęs kritikavimu. Į save pažiūrėkite su atjauta, supraskite, kad yra sunku, kažko negalite padaryti, bet esate toks ne vienas“, – sako psichoterapeutas.
Jis priduria, kad šiuo laikotarpiu normalu jausti ir neapykantą, jos slopinti taip pat nereiktų: „Yra du skirtingi dalykai: emocijų jautimas ir emocijų išraiška. Jausti emocijas normalu. Galiu jausti neapykantą, kerštą, bet negerai tą emociją išreikšti į veiksmą, kuris bus nukreiptas prieš kažką kitą. Visos emocijos yra normalios, tik labai priklauso, ką mes su jomis darysime. Galime daužyti į pagalvę, galime daužyti į minkštus baldus, galime išsportuoti, išrėkti kokiame miške, bet jokiu būdu nebandyti elgtis taip, kad pakenktume kitam.“
D. Jakučionis tikina, kad nors gali aplankyti bejėgystės jausmas, iš tiesų susidoroti su nemaloniomis emocijomis yra įmanoma, jei jų nevengiama ir naudojami tinkami įrankiai. „Pavyzdžiui, noras, kad panikos atakos nebepasikartotų, dažniausiai tik padidina atakų skaičių. Kai žmogus patiria panikos ataką, jis jaučia tikrą baimę ir sunku suvokti, kad tas jausmas nenužudys. Tokiu atveju reikia ramiai atsigulti, leisti sau su tuo jausmu būti, susitelkti į ramų kvėpavimą, stebėti, kaip pilvas kyla, neleisti sau daryti greito kvėpavimo. Tai yra vienas iš mūsų autonominės sistemos raminimo būdų – labai veiksmingas“, – pataria gydytojas.
Balandžio mėnesio 15, 23 ir 30 dienomis suplanuoti ir dar trys diskusijų ciklo „Ramių minčių paskaitos“ renginiai. Balandžio 15 d., penktadienį, vyks diskusija su psichologu Pauliumi Rakštiku, kuris nagrinės streso valdymo iššūkių metu temą, pasidalins atsparumo stresui didinimo būdais. Visi diskusijų ciklo renginiai vyks antrajame PLC „Panorama“ aukšte, bendradarbystės erdvėje, kurią įrengė IKEA, įsikūrusioje prie parduotuvės „Lindex“. Visi renginiai nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Daugiau informacijos apie renginius ir registracijos formą galima rasti čia: https://www.panorama.lt/akcijos-ir-naujienos/pavasari-aukime-ir-patys-ramiu-minciu-paskaitos-balandzio-4-30-dienomis/.