Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji gerokai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.
Vasario 2 d. rengtoje konferencijoje jis atkreipė dėmesį į blogėjančią Lietuvos demografijos situaciją: „Lietuva dar prieš atgaudama Nepriklausomybę per metus turėdavo apie 59 tūkst. gimimų, o dabar per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau, nei manome.
Turime situaciją, kai Lietuva sparčiai sensta: 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metai, o šiandien – jau 43. 2030 metais Lietuva pasieks 49 arba 50 metų vidutinį amžių. Darbo jėgai tai didžiausi netekimai. Tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jo teigimu, lengvų vaistų ir vieno recepto, kaip padidinti gyventojų skaičių, nėra. Ateinantys ketveri metai bus labai svarbūs Lietuvai, todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas, kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą. Vienas iš būdų – pritraukti žmones iš kitų šalių. Norint iki 2025 metų išlaikyti balansą, reikėtų įsileisti apie 20 tūkst. žmonių kasmet.
„Dabar vienas didžiausių iššūkių yra tai, kaip mes leisime struktūrinių fondų lėšas – ar mes jas leisime, ar investuosime. Daug įdėjome į perteklinę infrastruktūrą, kurios nebegalime išlaikyti. Nesugebėjome susitarti ir pažiūrėti šiek tiek plačiau – ne tik iš savo kiemo ar varpinės“, – sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pasak SEB grupės vyriausiojo stratego Mariaus Daheim, Europoje neigiama rizika yra daugiausia susijusi su augančiu populistų populiarumu, plintančiomis antieuropietiškomis idėjomis, todėl labai svarbu, kad Europos politikai atgautų savo rinkėjų pasitikėjimą, jei norima išvengti tolesnės dezintegracijos Europoje.
Jam antrino ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius: „Globalios ir vidaus įtampos kontekste Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu atgauti žmonių pasitikėjimą, sustiprinti savo pamatus ir atsparumą ir sutelkti dėmesį į konkrečius darbus piliečiams. Lietuvai tuo metu narystė šiame klube, euro ir Šengeno erdvės išlikimas tampa ne tik ekonominės gerovės, bet ir nacionalinio saugumo pagrindu.“
M. Daheim teigė, kad iš Baltijos regiono tikimasi daugiau nei vidutinio augimo per ateinančius metus dėl palankių ekonominių pagrindų ir augimą skatinančios ekonominės politikos, o santykinai žemas valstybės skolos lygis suteikia Baltijos vyriausybėms laisvės didinti savo išlaidas, pvz., švietimui ir sveikatai.
„Gerokai sumažėjus nedarbui, išliekant darbo pasiūlos trūkumui ir sparčiai augant darbo užmokesčiui, ekonomikos augimas Baltijos šalyse gali susidurti su rizika. Kitas svarbus iššūkis – aukšto lygio pajamų nelygybė. Tačiau galima prognozuoti, kad 2018 metais Lietuvos realiojo BVP augimas turėtų paspartėti iki 3 proc. ir išlaikyti šį tempą per ateinančius 2–3 metus“, – teigia M. Daheim.
Konferencijos pabaigoje interaktyvioje diskusijoje dalyvavo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, LPK prezidentas R. Dargis, SEB grupės vyriausiasis strategas M. Daheim, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius. Diskusiją moderavo prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.