Pagrindinis veiksnys, lemsiantis, ar Lietuvai per artimiausius kelis dešimtmečius pavyks prisivyti Vakarų Europos ekonominio išsivystymo ir gyvenimo lygį, bus švietimo sistemos kokybė. XXI amžiuje ekonomikas į priekį vis labiau stums inovacijos, moksliniai tyrimai bei didelę pridėtinę vertę kuriančios ūkio šakos. O progresą šiose srityse lems vienas pagrindinis veiksnys – tai žmogiškieji ištekliai ir jų kokybė.
Kiekybė, o ne kokybė
Nors švietimo sistema turi daugiau tikslų nei tik aprūpinti darbo rinką reikiamas žinias ir įgūdžius turinčiais specialistais, tačiau tai tikrai yra ir turėtų būti vienas iš pagrindinių jos tikslų. Vis dėlto šiuo metu Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra labiau orientuota į kiekybę, o ne į kokybę. Visoje Europos Sąjungoje (ES) esame antri pagal studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, o pagal šį rodiklį mus lenkia tik Graikija. Tačiau nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.
Be to, kaip parodė neseniai atliktas nevyriausybinės britų organizacijos „Chartered Institute of Personnel and Development“ tyrimas, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų gebėjimų netinkamą panaudojimą. Pasak tyrimo, besiremiančio Europos Komisijos duomenimis, 22 proc. dirbančiųjų Lietuvoje turi per aukštą išsilavinimą savo užimamai pozicijai. Pagal šį rodiklį ES mastu ir vėl nusileidžiame tik Graikijai.
Kitaip tariant, sąlygiškai menkus švietimo sistemos išteklius mes padalijame per daug studentų ir juos aptarnaujančiam akademiniam ir administraciniam personalui ir todėl nepasiekiame pagrindinio tikslo – suteikti studijuojantiems kokybišką ir konkurencingą išsilavinimą.
Neatitinka rinkos poreikių
Kita problema yra vis labiau ryškėjantis skirtumas tarp realių darbo rinkos poreikių ir švietimo sistemos (ne)sugebėjimo tuos poreikius atitikti. „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, artimiausiais metais Lietuvoje sparčiausiai augs specialistų poreikis informacinių technologijų (IT) inžinerijos, robotikos ir automatikos, biotechnologijų sektoriuose. O populiariausios studijų programos (pagal daugiausia jas besirenkančius studentus ir skiriamą valstybės finansavimą) išlieka ekonomika, teisė, statybų inžinerija, automobilių techninė eksploatacija, verslo vadyba ir administravimas, buhalterinė apskaita, medicina ir slauga.
Ir nors Vyriausybė kasmet peržiūri valstybės finansuojamų aukštojo mokslo vietų skaičių bei prioritetus vis didesnį dėmesį skirdama technologiniams mokslams, šie tempai neatitinka darbo rinkoje vykstančių pokyčių tempo. „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, remiantis dabartiniu aukštųjų mokyklų absolventų skaičiumi didžiausios „žirklės“ po 4 metų susidarys IT sektoriuje – specialistų trūkumas šiame sektoriuje gali siekti 4000, vertinant tik tas įmones, kurios šiuo metu jau dirba Lietuvoje. Šis trūkumas kasmet didėja ir kituose inžineriniuose, technologiniuose sektoriuose.
Specialistų trūkumas jau tapo rimta problema ne tik pritraukiant užsienio investicijų, bet ir sukuriant paskatų plėstis vietiniam verslui. Šiai problemai gilėjant, tai bus vis didesnis apynasris tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. O modernios, inovacijomis varomos ekonomikos sukūrimas ims atrodyti kaip vis didesnis miražas.
Parengė Rokas Grajauskas, „Danske“ banko Baltijos šalių analitikas