Panočių bibliotekos skaitytojus vaikus aplankė Neringa Vaitkutė, rašytoja, kurioje vis dar tebespirga vaiko dvasia, kuriai patinka pasauliai be apribojimų, pirmoji lietuvių autorė, įvaldžiusi fantastikos žanro tradicijas, išgarsėjusi trilogija „Vaivorykščių arkos“, „Titnago plunksna“, „Šnabždesiai bedugnėje“.
Rašytoja nuoširdžiai bendravo su vaikais, mokytojais, atskleidė daugybę savo gyvenimo smulkmenų. Apsigyvenusi Lentvaryje su antruoju vyru, augindama du vaikus ir kurį laiką ramiai tūnodama namuose, prisiminė kadaise tik tik pradėtą savo knygą. Kilo ūpas rašyti toliau, nes tos ramios kasdienybės buvo per daug. „Taip sąžiningai ir rašiau kiekvieną dieną. Dar sesuo, auginanti mažą dukterį, pasiguodė, kad pristigo naujų skaitinių vaikui. Pasiūliau savo rašinį. Paskaičiusi sesuo prašydavo tęsinio, klausinėdavo, ką rašysiu toliau. O kai užbaigiau istoriją, nebežinojau, ką su ja daryti. Atvirai sakau, nesitikėjau, kad kas susidomės, bet draugė surado leidyklą „Nieko rimto“ ir prispaudė mane jai išsiųsti rankraštį“, – pasakojo N. Vaitkutė.
Leidėjai įvertino: „Manome, kad N. Vaitkutės pasakojimas prilygsta pasaulinio lygio knygoms, tokioms kaip „Haris Poteris“ arba „Žiedų valdovas“. Pagrindinis skirtumas ir „Vaivorykščių arkų“ unikalumas yra tai, kad knygoje rašytoja pasakojimo įtampą kuria nenaudodama nereikalingo smurto. O būtent tokios šviesos ir gėrio kartais pritrūksta šiuolaikiniuose kūriniuose vaikams.“
Neringa dirba biologijos mokytoja Lentvario gimnazijoje. „Mokykloje jaučiuosi savo vietoje: dievinu mokytojo darbą, patinka mokiniai, patinka dėstyti, patinka kolegos. Profesinės žinios man padeda suvokti visų gyvų būtybių tarpusavio ryšius ir tų ryšių svarbą, tas žinias panaudoju knygose“, – teigia kūrėja.
Rašytoja ryte ryja knygas, per savaitę – kokias keturias. Tokį godumą knygoms aiškina poreikiu nuolat turtinti žodyną. O žodžių tikrai netrūksta: griaučiai biologijos kabinete rašytojos valia vadinami Albertu Enšteinu, išslaugyta katytė – Erke, nes sirgdama išgėrė kelis litrus rašytojos kraujo; kartais namuose auginamas Chaosas, nes Neringa mieliau prisėda parašyti 20 eilučių, nei renkasi indų plovimą; rašymas labai trukdo atlikti namų tvarkytojos, vaikų myluotojos ir tobulos žmonos pareigas.
Dar daug įdomybių galima pasakoti apie šią jaukią moterį, bet atėjo laikas visus vaikus nuo aštuonerių iki septyniasdešimt metų (būtent jiems Neringa skiria savo knygas) pakviesti pasižvalgyti po rašytojos pasaulius be apribojimų, be ženklų „stop“ ir palinkėti malonaus skaitymo.
Renginį rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Daiva Armonienė, Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė