Populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“ aktorei Grėtei Indičianskytei dalyvavimas rankinių dizainerės Rasos Rožinskienės ir fotografės Eglės Ščerbinskaitės sumanytoje fotosesijoje „Senosios pilies paslaptis“ tapo ne tik rimtu fizinių galimybių išbandymu, bet ir senos svajonės išsipildymu.
„Vaidinti mistinę būtybę, tokią kaip deivė ar laumė, norėjau seniai. Kažkada itin mėgau žiūrėti Amerikoje populiarią laidą, kurioje varžydavosi geriausi modeliai. Merginoms, norinčioms laimėti konkursą, tekdavo įsikūnyti į netipinius personažus netikėtose vietose. Tai man atrodė labai įdomu“, – prisiminė 23 metų aktorė.
Fotosesijos iniciatorės rankines pristatančia manekene tapusią G. Indičianskytę įamžinti nusprendė Lentvario pilies apylinkėse. Trijulė kėlėsi ankstų rytą – penktą valandą į R. Rožinskienės automobilį keliavo lagaminai, masyvus lango stiklas, įrankis jam sudaužyti, briedžio ragai, audinių skiautės bei kiti fotosesijai reikalingi atributai.
Pirmiausia vizažistai ir šukuosenų meistrai G. Indičianskytei sukūrė deramą miško deivės įvaizdį. Drabužius merginai atstojo įvairūs audiniai, į kuriuos ji vis įsisukdavo.
Aktorė neslepia – rankinių kolekcijos pristatymas miške bei pievose kylant rūkui ir drėgmei jai, mėgstančiai maudynes lediniame ežere ar eketėje, vis dėlto tapo itin ekstremaliu išbandymu. „Lauke jau yra šalta. Ypač vilkint tokius drabužius, kokius turėjau aš. Na ir po pievas vaikštant basomis… Mano organizmui vėliau prireikė dviejų dienų poilsio. Mintyse dėkoju, kad išsisukau be rimtesnių komplikacijų“, – nuoširdžiai pasakojo pašnekovė.
R. Rožinskienė modelį šildė arbata, o per poilsio minutes ant kojų užmaudavo tai pirštines, tai kojines, apaudavo batais.
G. Indičianskytei pirmąsias fotosesijos valandas vis nesisekė atsipalaiduoti. Merginą išgąsdino ant rankos nuo šakų nusileidęs didžiulis voras, stingdė šaltis. Tačiau, kelis kartus pakeitus fotosesijos vietą ir radus žolėmis apžėlusią olą, aktorei virsti tikra miško laume tapo labai lengva. „Tada jau buvau nebe aš. Kostiumas, aplinka, rankinės… Viskas padėjo sukurti tą įvaizdį, kokio laukta“, – patikino Kazimiero Simonavičiaus universiteto verslo vadybos ketvirtakursė.
Rankinių dizainerė R. Rožinskienė su šypsena pasakojo, jog norint, kad visiems fotosesijos dalyviams būtų lengviau įsijausti, bevažiuojant mašina sukurta pasaka apie miško deivę. G. Indičianskytė turėjo vaidinti mistišką būtybę, kurią, saulei kylant, galima sutikti Lentvario miškų apylinkėse. Naktį ji negalinti išeiti iš Pilies Vaiduoklės, kurioje gyvena ir kuria rankines, t. y. atidavinėja kūrybinę duoklę miško dievams už galimybę peržengti anapusinio pasaulio ribas bei atsidurti čia ir dabar – ryto rasa kvepiančiame miške, ant drėgnų samanų, kur viskas gyva ir tikra – kruta, čiulba, ropoja… Ji be galo dėkinga dievams už galimybę pasijusti Visatos dalimi. Už galimybę gyventi čia ir dabar. Dienomis ji semiasi miško gyvybinės energijos savo naktinei kūrybai, kurios nepasilieka sau – aukoja miško dievams, nes… visas mūsų gyvenimas turėtų būti auka.
„Sukurtoji pasaka tapo tarsi filosofiniu fotosesijos pagrindimu. Juk norėjosi ne tik įamžinti naujausius mano darbus, bet ir pasidalyti ta emocija, kurią pavyko perteikti nuotraukose. O pasiaukojimas, savo užduoties šiame gyvenime suvokimas, meilė aplinkai tampa vis aktualesnėmis šių dienų temomis“, – sakė R. Rožinskienė.
„Elion.photos“ nuotr.