Pastaruoju metu Ukmergės rajone esančioje Siesikų pilyje – pats darbymetis. Šio kultūros paveldo objekto antrame aukšte intensyviai vykdomi tvarkybos darbai: jau pagaminti ir sudėti nauji langai, tad pastatui nebekenkia atmosferos poveikis, įrengiamos lubos, atkuriama antresolė bei du klasicistiniai židiniai, kurie buvo itin stipriai nukentėję per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Taip pat rankomis gaminamos dešimties skirtingų formų grindų plytelės.
Pasak Ukmergės kraštotyros muziejaus Siesikų skyriaus administratoriaus-edukatoriaus Audrio Matulaičio, pastarosios puoštos štampuku, o jų forma yra labai reta Europos mastu – tai dviašmenio kirvio arba drugelio formos plytelės: „Ant vienos rankos pirštų galime suskaičiuoti, kiek Europoje yra vietų, kur rasta tokių plytelių. Nėra galutinio atsakymo, kaip Siesikuose atsirado tokia reta ir jau beveik pamiršta forma. Be to, keramikos puošyba štampuku Lietuvoje nebuvo paplitusi, jos beveik išvis nebuvo. Lietuvoje turime vienintelį tokį pavyzdį – iš Birutės kalno Palangoje papėdės.“
Siesikų pilį gaubia ir daugiau mistikos: vienos patalpų langai ir durys įrengti tokiose vietose, kad per žiemos ir vasaros saulėgrįžas susiformuoja tam tikras su saule susijęs reiškinys. A. Matulaitis paaiškina: „Sakykim, per žiemos saulėgrįžą vidurdienį saulės apšviestas takas nusidriekia tiesiai į dvaro koplyčios vidų, pasiekia slenkstį, yra tiksliai ties durų anga ir tarsi mums nurodo kelią pas Kristų, į bažnyčią, į išganymą, nes krikščionims žiemos saulėgrįža yra Kalėdos, Kristaus gimimo diena.“ Pašnekovas priduria, kad iš dalies mistiška ir tai, jog pas mus išsilaikė nemažai XVII amžiaus pirmosios pusės sieninės tapybos, nors ji paprastai neišlikdavusi dėl įvairių remontų, šeimininkų kaitos. Apskritai Siesikų pilis laikoma bene seniausiu tokios paskirties pastatu Lietuvoje – ji yra įtvirtintas feodalo žemvaldžio gyvenamasis namas. Jis, pastatytas XVI amžiaus pradžioje, išlaikė ir daug renesansinės architektūros bruožų, autentišką planą.
Tačiau šiuo metu problemiškiausia yra sienų tapyba, kurioje iš turėjusių būti 12 mėnesių ciklo ir antikinių mitų siužetų iš Ovidijaus „Metamorfozių“ išlikę tik keturi mėnesiai. „Sieninės tapybos būklė yra tikrai prasta, avarinė. Tikimės kitais metais gauti finansavimą ir nedelsdami pradėti konservavimo bei restauravimo darbus. Ši tapyba yra unikali, Lietuvoje tik Siesikuose rasime tokios apimties pasaulietinės tapybos iš XVII a. pirmosios pusės, todėl norėtųsi ją išsaugoti nors tokią, kokia yra dabar“, – viliasi Ukmergės kraštotyros muziejaus Siesikų skyriaus administratorius-edukatorius.
Baigus visus suplanuotus tvarkybos darbus lankytojams atsivers visiškai kitoks pilies interjero vaizdas, nors, A. Matulaičio teigimu, išmanesni lankytojai ir dabar jį jau įžiūri tarp statybinių dulkių. Pašnekovas tikina, kad Siesikų pilyje iš tikrųjų bus galima pajusti XVI amžiaus dvasią: „To, ko negalėsim padaryti dėl metodinių reikalų, bandysime parodyti projekcijomis. Ši pilis taps visiškai visuomenei atviru Ukmergės kraštotyros muziejaus padaliniu. Pasitelksime šiuolaikines technologijas, kad lankytojai pamatytų trūkstamus mėnesius. Per turistinį sezoną čia apsilanko apie 7–8 tūkst. lankytojų. Manau, kad baigus šį projektą jų skaičius išaugs gal dvigubai.“
Siesikų pilies antrojo aukšto tvarkybos darbai finansuojami kultūros ministro įsakymu patvirtintos Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 m. programos lėšomis. Jie turėtų būti užbaigti iki kitų metų lapkričio pabaigos.