Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Nuomonė»Režisierius D. Ulvydas: „Kaunas yra neišlepęs miestas“
Nuomonė

Režisierius D. Ulvydas: „Kaunas yra neišlepęs miestas“

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„Yra tokia magiška, mistiška meno erdvė, kuri gali sujungti labai skirtingus žmones ir labai skirtingus miestus. Tai – kinas“, – tikina kino režisierius Donatas Ulvydas, Kauną laikantis savo svajonių miestu. Pokalbis su Donatu apie filmą, kurio scenarijus veste atvedė į Kauną, „Žalgirio“ buvimą laisvės šaukliu bei kauniečių pasididžiavimą savo miestu.

Kaip kilo mintis filmą „Emiliją“ filmuoti būtent Kaune?

„Emilija“ nebuvo užsakymas su nurodymu filmuoti konkrečiame mieste. Nebuvo ir taip, kad sėdėtume ir galvotume, jog norime kurti filmą būtent čia. Viskas prasidėjo nuo scenarijaus, kuris buvo sugalvotas labai lietuviška tema. Kalbantis apie tą laiką, kai po ilgos stagnacijos pradėjo rastis laisvės šauklių, kai pagaliau gimė tai, ką mes šiandien vadiname laisve. O laisvė iš dalies gimė būtent čia – Kaune. Tad scenarijus tarsi pats atitempė mus į Kauną.

Kaunas yra vadinamas studentų, akademine, kultūros sostine. O su kuo Kaunas susijęs Jums?

Manau, kad neatsirastų Lietuvoje žmogaus, kuris nepasakytų, kad su krepšiniu. Su visa derama pagarba kitoms komandoms, manau, kad Kaunas yra krepšinio sostinė ir „Žalgiris“, jo laisvės įkūnijimas ir be galo reikšmingų pergalių prieš CSKA išsikovojimas yra neatsiejama mūsų, lietuvių, genofondo dalis.

Taip pat Kaunas atlieka didžiulį vaidmenį visuose svarbiausiuose Lietuvos istorijos puslapiuose. Taigi ir kultūrinis, ir politinis Kaunas yra didelis brolis visai Lietuvai, ir, mano manymu, jis tiesiog savaime svarbus kiekvienam iš mūsų.

Visi esame girdėję įvairių stereotipų apie kauniečius. O ką manote Jūs?

Filmuodami „Emiliją“ Kaune turėjome labai daug reikalų su kauniečiais. Keliavome nuo viešbučių iki policijos, nuo savivaldybės iki paprastų žmonių, nuo aktorių iki savanorių. Visomis prasmėmis. Ir po viso to drąsiai galiu pasakyti – Kaunas, palyginti su Vilniumi, yra labai neišlepęs miestas. Čia lengva tartis, žmonės nėra priešiškai nusiteikę, jie girdi tavo prašymus. Jie girdi, jei tu sakai: „Atsiprašau, gal galite čia nestatyti automobilio?“ Kauniečiai nepavargę nuo kino, galbūt priešingai – pasiilgę jo. O galbūt tiesiog dar labai atviri. Atviri naujoms idėjoms, naujam vėjui, naujam judesiui. Visur, kur pasisukome filmuodami „Emiliją“, mes sutikome gerą energiją. Kaune dar sklando tas nepatirtas, dar nenuvalkiotas kino jausmas, ir labai smagu pajusti, kad būtent čia tu gali daug daugiau, nei tikėjaisi.

Žmonės čia tiesiog šilti. Ir jeigu kuriami kokie nors sportiniai anekdotai apie sportinę aprangą, aš manau, kad šiandien tai tėra labiau folkloras. Kauniečiai labai šilti, čia žmonės daug ką daro tiesiog iš idėjos. Tas nuoširdumas paperka. Čia gera, čia paprasta, čia žmogiška.

Kokius pokyčius pastebite Kaune, žvelgdamas iš vilniečio perspektyvos?

Iš tikrųjų, kad ir kaip būtų keista, labiausiai įstringa architektūra. Ir vis dar negaliu suprasti kodėl. Ar tai yra todėl, kad jos yra mažiau nei Vilniuje ir ji labai suspindi tarp senų pastatų, ar todėl, kad ji iš tikrųjų yra truputį drąsesnė. Bet galima pastebėti, kad pavienių, kaip atskirų spindinčių žvaigždučių, pilkuose rajonuose atsirado labai gražių architektūrinių sprendimų.

Kai buvau mokinys, maniau, kad ateityje gyvensiu Kaune ir tik Kaune. Tada man atrodė, kad tai yra pats gražiausias miestas pasaulyje. Manau, kad labai daug kas iš mūsų yra sirgęs šia liga, ir tikiu, jog šiandien čia gyventi yra labai smagu!

Kaip įsivaizduojate Kauną po 10 metų?

Aš manau, kad iki to laiko Kaunas dar labiau priartės prie Vilniaus. Atstumas tirpsta labai greitai, ir ateityje jis bus dar mažesnis tiek kilometrais, tiek ir minutėmis. Tai sujungs miestus taip, kad nebebus problemos gyventi Kaune ir dirbti Vilniuje, arba atvirkščiai.

Taip pat manau, kad ateityje Vilniuje gali tiesiog pritrūkti oro ir netgi kūrybinės agentūros nuspręs persikelti į Kauną, ieškodamos naujo potencialo, naujo akiračio. Tiesiog jaučiu, kad tai artėja, tačiau tuo pat metu netikiu, kad po dešimties metų išvysime daug stebuklų, jei patys jų nedarysime.

Ko palinkėtumėte Kaunui bei kauniečiams?

Nuoširdžiai palinkėčiau Kaunui nesakyti, kad ir Kaune galima gyventi. Nes tai yra savaime aišku. Reikia ne kompleksuoti, o didžiuotis. Kaunas turi kuo didžiuotis. Čia yra gera.

www.kaunas.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMokslininkai skelbia, kad 2025 metais alergijos bus paveiktas kas antras europietis
Kitas straipsnis Istorinė Prezidentūra kviečia į miesto bičių dūzges

Susiję straipsniai

KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?

20 balandžio, 2026

Pasaulį pavergęs „Gmail“ švenčia 22-ąjį gimtadienį

1 balandžio, 2026

Gimstamumo krizei spręsti reikia drastiškų priemonių?

4 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.