Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – išskirtinė įstaiga, kurioje mokiniai įgyja visapusišką išsilavinimą, praktinių įgūdžių ir tampa dorais piliečiais. Kadetai yra ne kartą gelbėję nelaimės ištiktus žmones ir parodę pilietiškumo pavyzdį visuomenei. Mokyklos vadovas Ričardas Žilaitis interviu pasakoja apie karjeros perspektyvas baigus licėjų, iššūkius, su kuriais susiduria jo vadovaujama įstaiga, dalinasi mintimis apie privalomąją karo tarnybą ir savo didžiausią pomėgį – kendo, mokantį pagarbos vienas kitam.
Esate Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus vadovas. Papasakokite, kokios ugdymo programos, edukacinės erdvės veikia šioje mokykloje ir kokios perspektyvos numatomos ją baigus.
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus yra išskirtinė ugdymo įstaiga, vykdanti savo veiklą remdamasi sausumos kadetų samprata ir siūlanti specializuotas karybos bei teisės programas. Šioje ugdymo įstaigoje mokiniai gauna visapusišką išsilavinimą, kuris apima ne tik akademines žinias, bet ir praktinius įgūdžius bei pilietinį ugdymą.
Kadetai turi galimybę naudotis įvairiomis edukacinėmis erdvėmis, kurios padeda ugdyti jų fizinius ir intelektinius gebėjimus. Viena iš tokių erdvių yra alpinizmo salė, kurioje mokiniai mokosi įveikti sunkumus lipdami alpinizmo sienele ar kildami virvėmis į tam tikrą aukštį, ugdosi drąsą ir gebėjimą veikti stresinėse situacijose. Lazerinis tiras suteikia galimybę lavinti šaudymo įgūdžius, o gamtos mokslų laboratorijoje mokiniai atlieka praktinius eksperimentus ir tyrimus, gilindamiesi į gamtos mokslų paslaptis.
Be to, licėjuje yra bokso salės ir treniruoklių salė, kuriose kadetai stiprina fizinę formą ir ištvermę. Mokyklos stadionas tampa įvairių sporto veiklų ir renginių centru, o kliūčių ruožas padeda ugdyti kadetų ištvermę ir pasirengimą fiziniams iššūkiams.
Baigę kadetų licėjų, mokiniai turi daug pasirinkimo variantų. Viena iš galimybių – studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir tęsti karjerą kariuomenėje. Taip pat galima pasirinkti studijas kitose aukštosiose mokyklose ir siekti įvairių civilinių specialybių. Be to, kadetai, studijuodami universitete ar kolegijoje, gali dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose ir gauti atsargos leitenanto laipsnį – tai atveria dar daugiau karjeros galimybių.
Taip pat, baigę licėjų, mokiniai gali pasirinkti studijas Pasieniečių, Policijos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklose ir specializuotis teisėsaugos, gelbėjimo tarnybų srityse. Galiausiai, jie gali eiti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir tarnauti savo šaliai.
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus suteikia tvirtą pagrindą tiek karinei, tiek civilinei karjerai, ugdo visapusiškai išsilavinusius ir fiziškai stiprius piliečius, pasiruošusius tarnauti savo šaliai įvairiais būdais.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria Jūsų vadovaujama mokykla?
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, kaip ir daugelis kitų specializuotų ugdymo įstaigų, susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš didžiausių – vaikų iš kitų miestų apgyvendinimas. Šiuo metu mūsų licėjuje mokosi 170 kadetų iš Kauno miesto ir apie 100 kadetų iš 29 skirtingų Lietuvos miestų. Tačiau mūsų bendrabutyje tėra 43 vietos, todėl negalime priimti daugiau kadetų, norinčių gyventi bendrabutyje. Dėl šios priežasties dalis mokinių kasdien važinėja iš kitų miestų, o kiti gyvena pas gimines.
Be to, licėjus susiduria su edukacinių erdvių ir logistikos problemomis, ypač kai reikia pasiekti praktiniams mokymams būtinas vietas. Mūsų mokykla turi įvairių edukacinių erdvių, tačiau jų pasiekiamumas kartais tampa iššūkiu, nes tam reikia tinkamos logistikos ir transporto sprendimų.
Kitas svarbus iššūkis – finansavimas neformaliojo ugdymo užsiėmimams. Norint išlaikyti kokybiškas ir įvairias neformaliojo ugdymo veiklas, būtina samdyti kvalifikuotus instruktorius ir kitus specialistus. Tai reikalauja papildomų finansinių resursų, kurių kartais gali trūkti.
Šie iššūkiai yra sudėtingi, tačiau mes nuolat ieškome sprendimų, kaip juos įveikti ir užtikrinti, kad mūsų mokiniai gautų aukštos kokybės ugdymą ir turėtų galimybių tobulėti visose srityse.
Sklido kalbos dėl licėjaus uždarymo. Kaip reaguojate į tai, kad stinga lėšų šiai mokyklai išlaikyti?
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus yra vienintelė įstaiga Lietuvoje, kuri įgyvendina sausumos kadetų ugdymo sampratos elementus. Nepaisant šios unikalios misijos, pastaruoju metu pasigirdo kalbų apie galimą mokyklos uždarymą dėl lėšų trūkumo. Kauno miesto savivaldybė kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aktyviai ieškojo sprendimų šiai situacijai spręsti. Šiuo metu vyksta intensyvus dialogas, ir artėjama prie tinkamo sprendimo.
Šis laikotarpis yra ypač sunkus mūsų licėjui, nes informacinėje erdvėje pasklidusios žinios apie galimą uždarymą sumažino pasitikėjimą mūsų ugdymo įstaiga. Dėl šios priežasties sumažėjo ir vaikų, norinčių į ją stoti. Tačiau mes tikime, kad situacija greitai pasikeis ir viskas stos į savo vietas.
Mūsų ugdymo įstaiga yra pasiryžusi tęsti savo misiją ir toliau ruošti būsimus šalies gynėjus nuo penktos klasės. Esame įsitikinę, kad su laiku mūsų kadetų licėjus atgaus pasitikėjimą ir toliau sėkmingai vykdys savo veiklą, ugdydamas stiprius, sąmoningus ir patriotiškai nusiteikusius jaunus žmones, kurie bus pasiruošę ginti savo šalį.
Papasakokite plačiau apie kuriamą naują karybos programą Kauno kadetų licėjuje. Kaip ši programa padės tobulėti kadetams?
Karybos programa Kauno kadetų licėjuje yra išskirtinė galimybė kadetams ugdyti įgūdžius, kurie bus naudingi tiek jų karinei, tiek civilinei karjerai. Ši programa yra sudaryta taip, kad aprėptų įvairius karybos aspektus ir padėtų mokiniams tobulėti daugybėje sričių.
Kadetai mokosi taktikos, per šaudymo pamokas susipažįsta su šaunamaisiais ginklais, taiklaus šaudymo principais, mokosi saugiai valdyti ginklą. Pirmosios medicinos pagalbos kursai yra gyvybiškai svarbūs tiek kariniuose, tiek kasdieniuose gyvenimo scenarijuose, nes moko, kaip teikti pagalbą nelaimės atveju.
Ginkluotės mokymai apima išsamią informaciją apie įvairius ginklus ir jų naudojimą, o rikiuotės pamokos stiprina discipliną ir kolektyvinio darbo įgūdžius. Topografijos studijos padeda išmokti orientuotis vietovėje ir naudotis žemėlapiais, o tai yra itin svarbu tiek karyboje, tiek žygiuose gamtoje.
Fizinio pasirengimo treniruotės užtikrina, kad kadetai būtų fiziškai stiprūs ir ištvermingi, tai yra būtina sąlyga bet kokiai karinei tarnybai. Išgyvenimo pamokos moko, kaip išlikti ekstremaliomis sąlygomis, – tai yra neįkainojama žinių bazė bet kokioje situacijoje.
Papildomi užsiėmimai – kinologija ir dronų valdymas – suteikia galimybę kadetams įgyti specifinių įgūdžių, kurie yra labai aktualūs šiuolaikinėje karinėje ir civilinėje aplinkoje. Veikiantis žvalgų būrelis padeda mokiniams gilinti žvalgybos žinias ir lavinti įgūdžius, tai praplečia jų suvokimą apie kariuomenės darbą.
Visa ši programa ne tik padeda kadetams atrasti ir plėtoti savo pomėgius, bet ir ugdo juos kaip visapusiškai išsilavinusius, fiziškai stiprius ir morališkai tvirtus asmenis, pasiruošusius tarnauti savo šaliai ir visuomenei įvairiais būdais.
Koks Jūsų požiūris į tai, kad daugelis jaunuolių vengia karo tarnybos? Kaip manote, dėl kokių priežasčių jos bandoma išvengti?
Mano nuomone, tai, kad daugelis jaunuolių vengia karo tarnybos, yra susiję su šiandieninės visuomenės vertybėmis ir jaunuolių požiūriu į atsakomybę bei pareigą. Pastebiu, kad daugelis šio laikmečio jaunų žmonių stokoja atsakomybės ir pareigos jausmo. Jie dažnai yra labiau susitelkę į asmeninės naudos paieškas ir svarsto, kam jie turėtų tarnauti ir kodėl tai yra svarbu būtent jiems. Tokios mintys kaip „Kam aš tarnausiu?“ arba „Kam man to reikia?“ yra dažnos tarp jaunų žmonių.
Požiūris „kam man to reikia“ gali kilti iš nežinojimo arba klaidingo karinės tarnybos ir jos reikšmės supratimo. Taip pat gali būti, kad jaunuoliai nėra tinkamai informuoti apie tarnybos privalumus, asmeninį tobulėjimą ir įgyjamus įgūdžius, kurie gali būti naudingi tiek jų karjerai, tiek asmeniniam gyvenimui.
Manau, kad būtina stiprinti jaunuolių supratimą apie atsakomybę ir pareigą savo šaliai. Tai galima pasiekti per švietimo programas, kurios pabrėžia pilietiškumo ir tarnybos svarbą. Taip pat svarbu suteikti jaunuoliams daugiau informacijos apie tai, kokias galimybes ir naudą suteikia karinė tarnyba, kad jie galėtų priimti apgalvotus sprendimus ir jaustų didesnį pasididžiavimą tarnaudami savo šaliai.
Kaip manote, kas paskatintų rinktis mokymąsi licėjuje?
Manau, kad yra keli pagrindiniai dalykai, kurie galėtų paskatinti jaunuolius rinktis mokymąsi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Pirmiausia, mūsų mokykla suteikia galimybę įgyti daugiau žinių ir įgūdžių nei daugelis kitų ugdymo įstaigų. Kadetai mokosi kritiškai mąstyti, priimti sprendimus ir veikti artimiausių tikslų link.
Mūsų karybos programos yra skirtos stiprinti jaunam žmogui tiek fiziškai, tiek emociškai, padedant jam prisitaikyti ir priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Licėjus rengia ne tik būsimus karininkus ir karius, kurie pradės studijas Lietuvos karo akademijoje, bet ir būsimus vidaus reikalų struktūrų pareigūnus.
Be to, mokymasis mūsų licėjuje suteikia jaunuoliams galimybę įgyti unikalių patirčių ir įgūdžių, kurie bus vertingi bet kurioje karjeroje. Jie ne tik įgyja teorinių žinių, bet ir taiko jas praktiškai, įgyja atsakomybės ir lyderystės, komandinio darbo įgūdžių, kurie yra neįkainojami bet kurioje gyvenimo srityje.
Tad jaunuoliams, kurie nori daugiau nei standartinis išsilavinimas ir yra pasirengę priimti iššūkius, mūsų licėjus gali būti puiki vieta ugdyti savo gebėjimus ir pasiekti aukštų tikslų.
Esate japoniško kovos meno kendo treneris. Papasakokite, kaip ši kovos meno rūšis atsirado Jūsų gyvenime? Kokias vertybes ji ugdo?
Prieš aštuoniolika metų išvykau į Japoniją, norėdamas sužinoti daugiau apie japonų kovos meną kendo. Mane patraukė šio meno vertybės ir mokymosi principai. Grįžęs į savo kraštą, nusprendžiau mokyti vaikus kendo, kaip tai daroma Japonijoje – nuo pat mažens.
Kendo, arba kardo kelias, yra pagrįstas pagarbos vienas kitam principu. Šis kovos menas ugdo ne tik fizinius įgūdžius, bet ir moralines vertybes. Vienas iš pagrindinių kendo principų yra šūkis „Ki-ken-tai-ichi“ (気剣体一), kuris reiškia energijos (siela), kardo (minčių tąsa, vidaus ir išorės susiliejimas) ir kūno (fizinis elementas, pavaldus mintims) vienybę. Šis principas moko besimokančiuosius siekti harmonijos tarp minčių, kūno ir veiksmų.
Kendo ugdo discipliną, savitvardą, atkaklumą ir pagarbą. Praktikuodami šį kovos meną, mokiniai išmoksta puoselėti savo įgūdžius ir siekti tobulėjimo, nepaisant sunkumų. Šie principai yra neatsiejama kendo dalis ir padeda mokiniams augti ne tik kaip kovotojams, bet ir kaip asmenybėms. Esu įsitikinęs, kad kendo gali padėti vaikams ir jaunuoliams išsiugdyti tvirtą charakterį ir moralines vertybes, kurios bus naudingos visame jų gyvenime.
Kendo yra kilęs iš Japonijos. Koks Jūsų santykis su šia šalimi? Kuo ji ypatinga?
Pirmą kartą į Japoniją išvykau prieš dvidešimt metų, ir nors tuo metu buvau tik kelias dienas, įsiminė gilus pagarbos žmogui jausmas, kuris yra įsišaknijęs japonų kultūroje. Vėliau daug laiko praleidau Kyumeikan kendo dojo Tokijuje, sudėjus visus mano vizitus, ten prabuvau beveik metus. Per šį laiką atradau Japoniją kaip taisyklių, tradicijų ir pagarbos aplinkai šalį.
Įsiminė vienas japonų posakis: „Gambate kudasai“, kuris reiškia „kaip stengsiesi, taip ir seksis“. Šis principas tapo mano gyvenimo vadovu. Kaip yra sakęs Vydūnas, mes turime iš kitų šalių pasiimti tai, kas tinka mūsų šaliai, išbandyti ir pritaikyti. Kendo pabandėme, pamatėme, kad tai veikia, ir toliau sėkmingai taikome šį kovos meną mūsų šalyje.
Japonija man yra ypatinga dėl savo gilios kultūros, taisyklių ir tradicijų, kurios puoselėja pagarbą, discipliną ir atkaklumą. Šios vertybės yra neatsiejama kendo dalis ir padeda ne tik ugdyti kovos įgūdžius, bet ir formuoti stiprų charakterį bei moralines nuostatas. Šalies filosofija ir gyvenimo būdas įkvėpė mane siekti tobulėjimo ir perduoti šias vertybes kitiems.
Ar ši kovos meno rūšis tinka įvairaus amžiaus žmonėms? Ar tuo galima užsiimti nepriklausomai nuo lyties?
Taip, kendo yra kovos menas, tinkantis įvairaus amžiaus žmonėms. Jį galima pradėti praktikuoti jau nuo ketverių metų ir tęsti tol, kol žmogus gali stovėti ir pakelti ranką. Kendo yra atviras tiek vyrams, tiek moterims, ir visi laikosi tų pačių taisyklių bei atlieka tuos pačius keturis pagrindinius kirčius – į galvą, kaklą, korpusą ir rankos riešą. Tai parodo kiekvieno asmens gebėjimą suderinti mintis, judesį ir ryžtą.
Kendo man yra prisilietimas prie tradicijos ir ištakų. Tai gyvenimo būdas, kuris mobilizuoja kūną ir dvasią, padeda suprasti, kad daugelis apribojimų egzistuoja mūsų galvose, bet ne dvasioje. Praktikuodami kendo, mes išmokstame perlipti per savo „negaliu“ ir „nenoriu“, atrandame galimybę pažinti save ir savo tikrąjį „aš“. Šis kelias neturi pabaigos, jis yra nuolatinis tobulėjimas.
Kaip sako gydytojas Dalius Barkauskas, „kendo yra galimybė žengti į save, savo tikrąjį aš. Tai sugebėjimas perlipti per savo ribojimus ir atrasti vidinę stiprybę.“ Šis kovos menas skatina ne tik fizinį, bet ir dvasinį tobulėjimą, padeda ugdyti discipliną, atkaklumą ir pagarbą. Tad kendo yra tinkamas ir naudingas kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.
Ko palinkėtumėte norintiems stoti į kadetų licėjų?
Norintiems stoti į Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų palinkėčiau visų pirma pasitikėti mūsų veikla, mokytojais ir instruktoriais. Mes visi siekiame vieno tikslo – kad jaunas žmogus taptų stipresnis, atsakingesnis ir bendruomeniškesnis. Mūsų ugdymo įstaiga skirta ugdyti tokiems žmonėms, kurie galėtų padėti artimui, nebijotų priimti sprendimų ir būtų atsakingi už savo veiksmus.
Tikiu, kad mokydamiesi mūsų licėjuje jūs ne tik įgysite vertingų žinių ir įgūdžių, bet ir tapsite stipriomis asmenybėmis, pasiruošusiomis tarnauti savo šaliai ir bendruomenei. Nepamirškite, kad kelyje link sėkmės svarbiausia yra atkaklumas, disciplina ir ryžtas. Kviečiu jus drąsiai žengti šį žingsnį ir tapti mūsų licėjaus dalimi.
Kalbino Fausta Ivanauskaitė
Nuotraukos iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus ir asmeninio Ričardo Žilaičio archyvo