Defliacija Lietuvoje laikosi jau septintą mėnesį iš eilės. Didžiausią įtaką bendrojo kainų lygio kritimui turi atpigę maisto produktai, energijos ištekliai bei transporto paslaugos. Tačiau pinga ne viskas. Palyginti su praėjusiais metais, žymiai pabrango būsto nuoma, maitinimo ir kirpimo paslaugos, taip pat kai kurie maisto produktai.
Defliacinės tendencijos išlieka
Birželio mėnesį Lietuvoje fiksuota 0,5 proc. metinė defliacija – tiek procentų kainos Lietuvoje krito, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Nors defliacinės tendencijos pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjo, birželį, palyginti su geguže, ir vėl fiksuotas nežymus kainų sumažėjimas. Palyginti su geguže, toliau pigo maisto produktai, ypač daržovės, taip pat drabužiai ir avalynė, šildymas ir dujos.
Vidutinis kainų smukimas šalyje pirmoje šių metų pusėje siekė 1,1 proc. O bendras kainų lygis šalyje šiuo metu prilygsta tam, kuris fiksuotas 2012 metų rugsėjį. Kitaip tariant, jau beveik trejus metus bendras kainų lygis lieka tas pats, kinta tik skirtingų prekių ir paslaugų kainos.
Stipriausias veiksnys – energijos kainos
Pagrindinis veiksnys, pastaruoju metu lėmęs kainų mažėjimo tendenciją, buvo energijos kainos, kurios nuosekliai krinta jau daugiau kaip dvejus metus, tai yra nuo 2013 metų kovo. Metų pradžioje energijos kainų kritimas buvo paspartėjęs iki –15 proc., tačiau pastaruoju metu sumažėjo iki –8 proc. Iš energijos produktų, palyginti su praėjusiais metais, šiais metais labiausiai pigo dujos – vidutiniškai 17 proc. Toliau rikiuojasi degalai (–12 proc.), šildymas (–8 proc.) bei elektra (–6 proc.). Dėl atpigusių šių produktų atpigusios ir transporto paslaugos (–2 proc.).
Nors pastaruosius dvejus mėnesius nafta pigo, rinkos ir toliau tikisi, kad naftos kainos augs. Metų pabaigoje neigiamo naftos kainų efekto turėtų jau visai nebelikti, nes naftos pigimas didžiausią pagreitį buvo įgavęs 2014 metų pabaigoje. Be to, liepą nustos veikęs neigiamas poveikis dėl dujų kainos, kuri maždaug 20 proc. buvo atpiginta praėjusių metų liepos 1 dieną. Tai savo ruožtu turės įtakos ir šildymo bei elektros kainoms.
Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, Lietuvoje šiais metais pastebima ir maisto produktų pigimo tendencija. Iš viso maisto produktai šių metų pirmoje pusėje pigo 1,4 proc. Labiausiai pigo pieno produktai, kiaušiniai, mėsa, daržovės, duona. Kita vertus, brango vaisiai, kava, arbata. Maisto kainoms didžiausią įtaką daro pasauliniai maisto kainų svyravimai, nors svyravimus mažina bendra ES žemės ūkio politika, kuri vietinius gamintojus saugo aukštais importo muitais ir kvotomis.
Brangsta paslaugos
Nors pagrindinės vartojimo prekės Lietuvoje šiais metais pigo 1,7 proc., priešinga tendencija pastebima paslaugų srityje: pastarosios šiais metais vidutiniškai brango 3,1 proc. Labiausiai brango būsto nuoma – net 16 proc., taip pat maitinimo (+5 proc.), kirpimo paslaugos (+6 proc.). Kita vertus, šios paslaugos kartu sudėjus sudaro santykinai nedidelę vartotojo krepšelio dalį – tik 5,5 proc., todėl bendrame kontekste šių paslaugų kainų pabrangimo įtaka yra ribota.
Skirtumus tarp prekių ir paslaugų kainų kitimo trajektorijos lemia tai, kad prekėmis lengva prekiauti, todėl jų kainų svyravimus lemia tarptautiniai veiksniai. O dauguma paslaugų remiasi vidaus paklausa. Atlyginimams Lietuvoje kasmet augant 4–5 proc., dirbantieji šioms paslaugoms išleidžia daugiau, o tai lemia jų brangimą.
Kita pastebima tendencija – augant gyventojų pajamoms keičiasi ir jų išlaidų struktūra. Prieš dvidešimt metų vartotojai Lietuvoje išleisdavo beveik 50 proc. savo pajamų maistui, o šiandien ši dalis yra sumažėjusi iki 20 proc. O įvairių paslaugų, ypač grožio ir asmeninės priežiūros, dalis auga. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios šių paslaugų kainos kyla greičiau.
Rokas Grajauskas, „Danske“ banko Baltijos šalių analitikas