Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių, ir sergančiųjų gretos kasmet gausėja. Tad ne veltui įvairios alerginės ligos vadinamos XXI a. rykšte – prognozuojama, jog greitai daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Pačių alerginių ligų spektras taip pat kinta ir plečiasi: prieš dešimtmetį alergijų sąraše karaliavo bronchinė astma, o pastaruosius penketą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas. Pasak specialistų, ruduo yra tinkamiausias metas nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti gydymą.
Vaistininkės Živilės Čestavičienės teigimu, pirmiausia būtina žinoti, kokia – sezoninė ar nuolatinė – alergija jus kamuoja. „Alergija būna sezoninė arba nuolatinė. Sezoninė pasireiškia tam tikru metų laiku, ir ją dažniausiai sukelia įvairių medžių, krūmų, žolių, piktžolių žiedadulkės. O nuolatinės alergijos simptomus žmogus pajaučia tiesiogiai susidurdamas su alergenu, tarkime, pelėsiu, dulkių erkutėmis, dūmais, naminiais gyvūnais. Prie nuolatinės alergijos rūšių priskiriama ir alergija šalčiui, kuri nebūtinai gali užklupti tik šaltuoju metų laiku, ją išprovokuoja ir paprastas kontaktas su šaltu objektu“, – pasakojo vaistininkė.
Pasak jos, dėl sumažėjusio įvairių žiedadulkių ir kitų sezoninių alergenų kiekio alerginei slogai būdingi simptomai – ašarojančios, paraudusios akys, varvanti nosis, čiaudulys, nosies užgulimas – rudenį kamuoja mažiau pacientų.
„Rudenį dar žydi kartusis kietis, liaudiškai vadinamas pelynu, taip pat balandos, o vienas aršiausių rudens alergenų, galintis užklupti leidžiant laiką gamtoje, – pelėsis, neretai įsikuriantis pūvančiuose rudeniniuose lapuose. Tačiau taip, rudenį vaistinėje kur kas rečiau sulaukiame žmonių, kuriuos alerginės reakcijos užklumpa netikėtai, arba tokių, kurie alerginį rinitą supainioja, pavyzdžiui, su peršalimu“, – sako vaistininkė.
Pasak gydytojos Raimondos Lukminės, sumažėjus sezoninių alergenų, net ir nuolatinę alergiją turintiems pacientams kyla įvairių klausimų: „Rudenį kai kurie žmonės iš tiesų tarsi pamiršta turintys alergiją. Pasitaiko pacientų, kurie klausia, ar susilpnėjus alerginėms reakcijoms galima nutraukti gydymą vaistais, o kartais tai padaro ir nesitarę su specialistais. Patiems tokių sprendimų tikrai nepatariu priimti – situacijos yra labai individualios, todėl būtina pasitarti su gydytoju, kuris, atsižvelgdamas į paciento būklės stabilumą, priims kvalifikuotą sprendimą. Juolab kad rudens, žiemos metu gali pasireikšti ir alergijos paūmėjimo požymių, kuriuos nulemia įvairios infekcijos, peršalimo ligos“, – patirtimi dalijosi gydytoja.
Pasak specialistų, per mažai nuo įvairių alergijos formų kenčiančių žmonių žino, o nesusidūrusieji su alerginėmis ligomis dažniausiai ir visai nežino, kad geriausias metas alergijai diagnozuoti bei gydyti – ruduo.
„Tiksliai nustatyti alergijos priežastį galima tik atlikus odos dūrio mėginių su tam tikrais alergenų rinkiniais tyrimą arba iš kraujo. Būtent dėl ramesnio bendro alerginio fono tyrimus tikslingiausia atlikti rudenį. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems sezoninę alergiją. Būtent šaltuoju metų laiku geriausia patikrinti organizmo reakciją į skirtingus alergenus ir nustatyti, kam konkrečiai esate alergiškas. Vaistinėje taip pat galima įsigyti namų sąlygomis naudojamų testų, padedančių nustatyti alergenus“, – sakė vaistininkė Ž. Čestavičienė.
Tiksliai diagnozavus alergijos priežastis ir sukėlėjus bei laiku pradėjus naudoti priemones galima gerokai palengvinti alergijos sezono naštą. „Kai jau žinoma sezoninės alergijos priežastis, tai gydymas veiksmingiausias tada, kai organizmo pats alergenas dar tiesiogiai neveikia. Tarkime, jei esate alergiškas žiedadulkėmis, likus mažiausiai 3–5 mėnesiams iki pirmųjų augalų žydėjimo pradžios imate pratinti imunitetą prie alergeno, o pavasarį ar vasarą jau pajausite gydymo rezultatus. O jei kamuoja nuolatinė alergija, tada verta visada su savimi turėti preparatų, slopinančių alerginę reakciją ar lengvinančių simptomus, jeigu netikėtai tektų susidurti su alergenu. Taip pat labai naudingos ir barjerinės medžiagos. Tarkime, turintiems alergiją šalčiui prieš išeinant į šaltą aplinką tas kūno vietas, kurios bus veikiamos šalto oro, verta patepti riebesniu kremu ir taip sukurti apsauginį barjerą“, – alergijos gydymo principus reziumavo vaistininkė.