Darbo paklausos augimo tempai nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos išliko gana stabilūs. Rugpjūtį Lietuvos darbo biržos registre laisvų darbo vietų buvo 4,7 proc. daugiau nei liepą – 27 tūkst. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,4 proc.), apdirbamosios pramonės (19,2 proc.) ir statybos (13,8 proc.) sektoriai.
Paskutinį vasaros mėnesį šalies švietimo įstaigose suintensyvėjo pedagogų paieškos. Padaugėjo laisvų darbo vietų pradinio ugdymo, matematikos mokytojams ir lietuvių kalbos mokytojams, psichologams, mokytojo padėjėjams, specialiesiems pedagogams ir socialiniams pedagogams.
Darbo rinkoje daugiausia įsidarbinimo galimybių turėjo pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, apdailininkai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjai, siuvėjai, suvirintojai, statybininkai ir administravimo sekretoriai. Nors sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai yra tarp paklausiausių, tačiau, palyginti su liepa, jiems trečdaliu sumažėjo registruotų laisvų darbo vietų. Penktadaliu jų mažiau ir plataus profilio statybininkams.
Naujų bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 22,7 proc. – jų teritorinėse darbo biržose įregistruota 20,1 tūkst. Rugpjūtį tris kartus mažiau nei liepą (1,7 tūkst.) įregistruota ir absolventų.
Darbo birža užimtumą suteikė 24,5 tūkst. bedarbių: 13,8 tūkst. padėjo įsidarbinti, 4,9 tūkst. nusiuntė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos programose, 2,2 tūkst. dirbo viešuosius darbus. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 5,8 tūkst. bedarbių.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalies teritorinėse darbo biržose rugsėjo 1 d. buvo registruota 162,3 tūkst. bedarbių, t. y. 8,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunų bedarbių iki 25 metų buvo 16,3 tūkst., t. y. 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas Alytaus (16,4 proc.), Lazdijų (16,2 proc.) ir Ignalinos (16,1 proc.), mažiausias – Neringos (3,4 proc.), Kretingos (4,3 proc.), Elektrėnų (4,8 proc.) ir Trakų (5,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Tarp didmiesčių didžiausias registruotas nedarbas išliko Panevėžyje (9,6 proc.), mažiausias – Šiauliuose (5,9 proc.).
Lietuvos darbo biržos inf.