Kūno formos, dėmesys jam ir gera savijauta – jautrios temos, kurių supratimas padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir dvasinę būseną. Patarimais, kaip priimti savo kūną ir juo rūpintis, dalijasi moterims skirtos konferencijos „Veikli“ lektorės Jūratė Upskutė-Šeporaitienė ir Gražina Gum.
Kūnas – individualaus suvokimo rezultatas
„Žurnalų viršeliuose ir televizijos ekranuose puikuojasi lieknutės kino žvaigždės, modeliai, o lieknas kūnas tapo patrauklumo standartu. Šiandien moterys tarsi privalo nuolat rūpintis savo išvaizda, jaučia įtampą dėl amžiaus poveikio grožiui ir atranda begales ydingų dalykų savyje. Pakeisti šį suvokimą padeda savęs pažinimas“, – pasakoja lektorė Jūratė Upskutė-Šeporaitienė, moterims skirtos konferencijos „Veikli“ dalyves mokysianti priimti ir pamilti savo kūną.
„Moterys, kurios žvelgia į kitas, jų manymu, laimingesnes ir gražesnes moteris ir su jomis lyginasi, yra linkusios jas idealizuoti. Idealizuodamos aplinkines asmenybes, šios moterys save vertina pernelyg kritiškai – įžvelgia trūkumus, kurių nėra. Remdamasi savo patirtimi, galiu pasakyti, jog asmenybės, kurios išoriškai atrodo visapusiškai laimingos, savęs neidealizuoja, priima visus trūkumus“, – teigia mitybos specialistė Gražina Gum.
Didžiausią galią suvokiant ir vertinant savo kūną turi kiekvieno mūsų savo išvaizdos vertinimas. Save neigiamai vertinantis žmogus taip sukelia sau papildomą įtampą, dažnai yra prislėgtas ir nelaimingas.
„Jeigu moteris žiūrėdama į savo kūną jaučiasi nepatenkinta, turi išspręsti šią problemą. Gali atrodyti, jog, norint pagerinti kūno vaizdą, reikia drastiškų pokyčių. Iš tikrųjų pakeisti reikia požiūrį. Pirmas žingsnis, kurį reikia žengti, – pripažinimas, kad kūnas yra mūsų dalis ir, nesvarbu, kaip jį vertina kiti, svarbiausias – mūsų pačių pasitenkinimas. Taip pat reikia prisiminti, jog kiti žmonės mus vertina ne taip griežtai, kaip vertiname patys save“, – įžvalgomis dalijasi J. Upskutė-Šeporaitienė.
Problemų dėl savo kūno vertinimo gali atsirasti prisimenant vaikystės patyčias, draugų ir artimųjų požiūrį, patyrus traumų ar operacijų. Jas taip pat formuoja kultūrinės normos ir bėgantis laikas. Be to, kūnas nestovi vietoje – jis nuolat keičiasi. Ne visi pokyčiai gali būti kontroliuojami, daugybę dalykų lemia genetinis paveldimumas.
„Kūno vaizdo suvokimo esmė yra tai, kaip žmogus jaučia savo kūną, o ne tai, kaip jis atrodo išoriškai. Sutelkus dėmesį į neigiamas kūno savybes ir ignoruojant teigiamas, ima atrodyti, jog mūsų kūne viskas blogai. Tokiais atvejais taikoma kūno vaizdo terapija, padedanti atkurti tikrą – teigiamą – kūno vaizdą ir didinanti pasitikėjimą savimi“, – sako J. Upskutė-Šeporaitienė.
Dėmesys sau – kiekviename žingsnyje
„Kūno grožis ir savijauta susiję su mityba. Šiuo metu Lietuvoje viskas sparčiai keičiasi. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų šalies žmonės yra labai susidomėję sveika mityba, gyvenimo būdu, vis daugiau jų aktyviai sportuoja ir gilinasi į asmenybės tobulinimo technikas. Anksčiau vadovavomės stereotipu, kad esame įpratę valgyti cepelinus, tačiau dabar girdime, jog plačiai išbandomi vis kitokie, ne tokie pažinti ar girdėti mitybos būdai, populiarėja naujos sporto šakos, atsisakoma gausaus pieno, mėsos ir baltųjų miltų produktų vartojimo. Taip maitinantis kūnas turi daugiau energijos, kurią galima išnaudoti užsiimant įvairiausia veikla, įgyvendinant projektus ir kuriant idėjas“, – tvirtina konferencijos „Veikli“ dalyves su žaliąja mityba supažindinsianti žaliosios mitybos lektorė.
Tyrimų duomenys atskleidžia, jog kuo daugiau žmogus investuoja į išvaizdą, tuo pažeidžiamesnė tampa jo kūno samprata ir didėja nerimo jausmas. Kūno vaizdo suvokimas, dėmesys ir sąmoningas priėmimas padeda sumažinti valgymo sutrikimų susiformavimo riziką, didina meilę sau. Reikia suvokti, jog sveikam gyvenimo būdui būdinga minčių ir kūno darna.
Pasak G. Gum, mitybos įpročių keitimas – tai, ką turėtų pamėginti kiekvienas, kuris nori atrasti naujos gyvenimo kokybės pojūtį, labiau pamilti savo kūną. Maitinantis žaliuoju maistu nekamuoja alkio jausmas. Dėl šarminės mitybos organizmas natūraliai apsivalo, praeina negalavimai. Organizmui išsivalius valgiaraštį galima paįvairinti pagal poreikius – įtraukiant mėgstamų, subalansuotų produktų, šilto maisto. Po tokių bandymų organizmas geriau save pažįsta, žino, kokie produktai jam reikalingi.
Dėmesys mitybai, sveikatai, meilė sau ir savo kūnui – tik kelios temos, kurias išgirs moterims skirtos konferencijos „Veikli“ dalyvės. Rugsėjo 25–26 dienomis konferencijoje pranešimus drauge su J. Upskute-Šeporaitiene ir G. Gum skaitys žurnalistė Juventa Mudėnienė, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė, Livija Gradauskienė, jogos trenerė Eva Tombak, kapitonas ir lektorius Paulius Kovas, paskaitų klubo „Bambuko klubas“ vadovė Gintarė Davainienė, konsultuojamojo ugdymo trenerės Ilona Tamo, Aušra Bijaminienė ir kiti.