Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»S. Liausa: „Svarbu, kad Lietuvą atrastų ne tik kaip gerų meno kolektyvų, bet ir kaip gerų renginių šalį“
Kultūra

S. Liausa: „Svarbu, kad Lietuvą atrastų ne tik kaip gerų meno kolektyvų, bet ir kaip gerų renginių šalį“

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„Vadiname save dainų ir chorų šalimi, turime stiprių dainininkų kolektyvų, kurie skina laurus įvairiuose forumuose, festivaliuose ir konkursuose. Tačiau norisi, kad Lietuvą atrastų ne tik kaip gerų meno kolektyvų, bet ir kaip gerų renginių šalį“, – sako Lietuvos liaudies kultūros centro vadovas Saulius Liausa.

Saulius Liausa_ Martyno Vidzbelio nuotr.

Žinomas chormeisteris ir dirigentas vienu iš mūsų šalies kultūrinio gyvenimo šviesulių vadina tarptautinį aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkursą „Juventus“, kuris po metų pertraukos vyko gegužės 8–10 dienomis Kaune.

Daugiau nei prieš keturis dešimtmečius Kauno technologijos universiteto (KTU) ir KTU akademinio choro „Jaunystė“ inicijuotas konkursas per savo gyvavimo metus nutiesė tarptautinio akademinio bendravimo tiltus, subūrė įvairių šalių dainos mėgėjus, leidžia pažinti kaimyninių kraštų kultūrą, skatina domėjimąsi chorine muzika.

Šiais metais „Juventus“ konkursas vėl atgimė KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovės Danguolės Beinarytės ir universiteto iniciatyva. Kaip vertinate šį tarptautinį konkursą-festivalį?

Linkiu, kad po sugrįžimo šiais metais „Juventus“ įsilietų į stipriausių Europos konkursų sąrašą, įvairias tarptautines organizacijas, kurios vienija konkursus į tam tikrą tinklą. Tokiu būdu yra lengviau pasiekti žinomumą, pasaulinių ekspertų pripažinimą.

1997 metais ir pats dirigavote „Juventus“ konkurse Kaune. Kokie Jūsų prisiminimai?

Buvau tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto choro „Ave Vita“ chormeisteris ir dirigentas. Prisiminus konkursą, užplūsta labai geros emocijos, nes ten, kur jaunimas, ten ir jaunatviškas veržlumas, energija ir ekspresyvumas.

Tokiuose forumuose kaip „Juventus“ malonu susitikti su kolegomis ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Ko reikia, kad choras išsiskirtų iš kitų?

Daug kas priklauso nuo kolektyvo vadovo darbštumo, talento, galimybių, ambicijų. Visa tai pakelia tam tikrą tonusą ir kolektyvui. KTU akademinio choro „Jaunystės“ vadovė Danguolė Beinarytė yra viena iš stipriausių chorvedžių Lietuvoje, turinti ir puikių organizacinių gebėjimų.

Svarbu mokėti sukurti tokią terpę, kad studentams kaskart būtų malonu ateiti į repeticijas ir choras galėtų sėkmingai gyvuoti. Šiais pragmatiniais laikais jaunimą nelengva įtraukti į po paskaitų vykstančias su menu ir kultūra susijusias veiklas, nes studentai aktyviai ir gan anksti ima ieškotis darbo, labiau domisi mokslu, technologijomis.

Vadovas turi mokėti pritraukti jaunimą, turėti pedagoginių sugebėjimų suformuoti užduotis ir sužadinti norą siekti aukštų tikslų, o ne tik išvykų su chore kartu dainuojančiais draugais ar linksmo laisvalaikio praleidimo. Tikrasis džiaugsmas aplanko paruošus gerą koncertinę programą, puikų koncertą, kai laimimas konkursas. Tik per pastangas, darbą ir tikslo siekimą pasiekiamas rezultatas ir aplanko džiaugsmas.

Ne ką mažiau svarbus ir universiteto požiūris į kultūrą, kultūrines tradicijas.

Esate įvairių konkursų vertinimo komisijų narys. Kokie atlikėjai ir pasirodymai gali sulaukti Jūsų simpatijų ir įvertinimo?

Chorai konkursinio pasirodymo metu turi atkreipti komisijos dėmesį į savo stiprybes: repertuarą, profesinius įgūdžius, strategiškai suformuotą pasirodymą, atliekamą kūrinį ir jo pateikimą.

Chorų vadovai turi labai atidžiai pasirinkti repertuarą. Kiekvienas choristų atliekamas kūrinys pirmiausia turi atsakyti į klausimą, kodėl jis atsidūrė toje konkursinėje programoje, ir atskleisti skirtingas choro galimybes.

Kiekvieno kolektyvo gyvenime chorinis konkursas yra pakilimas.

Tarp tarptautinio „Juventus 2015“ konkurso dalyvių – chorai iš užsienio valstybių. Ar tarp jų daug konkurentų lietuviams?

Pastarąjį dešimtmetį labai stiprūs yra latvių chorai, dažnai įvairiuose konkursuose ir festivaliuose laimintys prizines vietas. Nors konkurentų yra, tačiau Lietuva taip pat turi puikių chorų, kurie gali pakovoti dėl aukščiausių vietų.

Kuo KTU choras „Jaunystė“ išsiskiria iš kitų Lietuvos chorų?

„Jaunystė“ yra vienas iš geriausių ir stipriausių Lietuvos studentų chorų, turintis gražią ir ilgą istoriją bei sveikintiną tradiciją organizuojant „Juventus“ konkursą. Ilgamečio KTU „Jaunystės“ choro vadovo maestro Roberto Varno inicijuotas konkursas pirmą kartą surengtas dar 1968 metais. Per renginio gyvavimo istoriją jame dalyvavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos, Čekijos.

KTU akademinis choras „Jaunystė“ 1975 ir 2013 metais tapo ne tik konkurso-festivalio „Juventus“, bet ir Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso nugalėtoju, o tai – labai didelis pasiekimas.

Net ir keičiantis vadovams, senesnius ir jau patyrusius choro narius keičiant dar žaliems pirmakursiams, choras išlaiko stabilumą bei profesionalumą. Tai rodo, kad „Jaunystė“ dirba sėkmingai.

Vienas iš septynių Kauno technologijos universiteto meno kolektyvų, akademinis choras „Jaunystė“, ne tik rūpinasi savo istorija, veikla, koncertais ar universiteto garsinimu, bet ir turi misiją rūpintis chorine kultūra apskritai.

Kodėl universitetui yra svarbu turėti savo chorą?

Kauno technologijos universitetas seka europietiškų universitetų tradicijomis. Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje universitetai yra ne tik mokslo, bet ir kultūros židiniai. Prestižiniai universitetai turi savo meno kolektyvus, kultūros centrus, puoselėja kultūrą ne tik universitete, bet ir mieste, kuriame jie veikia. KTU yra vienas ryškiausių universitetų Lietuvoje, siejantis savo vardą su kultūra.

„Juventus“ konkursas yra graži europietiška universiteto tradicija. Jame dalyvaujantys ir į Kauną atvykstantys chorai koncertuoja ne tik universiteto erdvėse, bet ir pačiame mieste, dėl to pamatyti chorų pasirodymus ir pasiklausyti atliekamų kūrinių turi progą ir miestelėnai.

KTU

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisM. Linkytė ir V. Baumila į Austriją išvyksta pasiekę rekordą
Kitas straipsnis Karnavalinė eisena Kauno senamiesčio gatvėmis

Susiję straipsniai

Muziejus „Dingęs štetlas“ – tarp 7 gražiausių pasaulio muziejų

4 gegužės, 2026

Paskutinėmis pavasario dienomis Vilnių užlies tradicijos 

23 balandžio, 2026

Vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė” šokių šventėje Čikagoje

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.