Vaikystėje mokykla jai buvo baugi, bet namai – kupini kūrybos. Būtent ten ir gimė meilė scenai. Išvykusi iš Lietuvos, ji stovėjo šalia Jasono Stathamo, filmavosi su Tomu Cruise’u naujoje filmo „Neįmanoma misija“ dalyje ir tuo pačiu metu klojo savo kelią muzikoje – įkūrė muzikos mokyklą, ši greitai išaugo į stiprią bendruomenę. Ji grojo didžiausiose Jungtinės Karalystės salėse, tarp jų – ir „O2 Academy“, koncertavo įvairiose scenose, pelnė apdovanojimų, išleido muzikos įrašų.
Tačiau galiausiai grįžo į Lietuvą. Ne todėl, kad pavargo, o todėl, kad pajuto pradedanti prarasti tikrąjį džiaugsmą, dėl kurio viską ir pradėjo. Gyvenimas, kuriame viskas sukosi apie svajonių pildymą ir nuolatinį darbą, nepalikdavo daugiau nei penkių minučių poilsiui per dieną.
Klodelė Pakėnaitė – dainininkė, kūrėja, aktorė ir žmogus, visada besirenkantis laisvę, net kai ji kainuoja daugiau nei komfortas.
Būti kitokiai
Klodelės vaikystės pasaulis tarp mokyklos sienų buvo kupinas baimių ir iššūkių, kurie dabar, žvelgiant atgal, atrodo netgi vertingi. Ji daug kartų susidūrė su patyčiomis todėl, kad buvo kitokia. Nenorėdama rengtis taip pat, kaip kiti, Klodelė drabužius pirkdavo padėvėtų rūbų parduotuvėse, nors tuo metu daugelis manė, kad tai gėdinga.
Klodelė prisimena, kad mokykloje iš jos šaipydavosi ir dėl dainavimo: „Garsiai dainuodavau, dėl to kiti manė, kad esu nenormali. O aš net nesupratau, kad kažką darau ne taip. – šypteli. – Jei būčiau gimusi berniuku, būčiau Klodas ir turbūt būčiau sulaukusi dar daugiau patyčių.“
Klodelė atvirauja, jog vaikystėje dažnai bijodavo eiti į mokyklą be mamos, – ne todėl, kad jautėsi joje nesaugi, o todėl, kad nuolat nerimaudavo, kad kol jos nebus, kas nors nutiks šeimai.
Maištas tapo gyvenimo būdu
Klodelės maištas niekada nebuvo tik paaugliškas bandymas išsiskirti – tai buvo jos natūrali būsena. Mokykloje nenorėjo dėvėti uniformos, ją sukarpė ir persiuvo. Kartą mokytojai vedė ją pas direktorę, nes nežinojo, kaip reaguoti į jos stilių. Tai buvo ne išsišokimas, o protestas prieš sistemą, kuri netoleravo individualumo.
„Man rūpėjo tiesa. Net jei dėl jos nukentėdavau. Nuo mažens jutau, kad standartinis gyvenimo kelias – ne man. Pirmą dieną darželyje pabėgau. Ir vėliau visada instinktyviai ieškojau, kaip ištrūkti iš visuomenės suvaržymų“, – prisimena pašnekovė.
Dar būdama paauglė Klodelė ėmėsi darbų, kurie leido jai planuoti laiką pagal save, nes nenorėjo gyventi pagal kitų sukurtą grafiką. Ji sukūrė savo mažą verslą – vedžiojo šunis.
Namų magija
Klodelės muzikinis kelias prasidėjo namuose. Jos mama – muzikos mokytoja – buvo pirmasis autoritetas ir įkvėpimo šaltinis. Tėtis, nors ir nėra profesionalus muzikantas, muziką išmanė labai gerai. Jis supažindino ją su įvairiais žanrais – nuo klasikos iki džiazo, nuo roko iki elektronikos – ir mokė ne tik klausytis, bet ir jausti.
Per muziką tėtis išgyvendavo emocijas, tad mokė, kaip ji gali veikti jausmus. Jis visada skatino išlikti savimi, ieškoti ne to, kas madinga, o to, kas tikra. Būtent iš jo Klodelė išmoko, kad svarbiausia – rasti savo garsą, savo braižą ir stilių, kuris ne kopijuoja kitus, o gimsta iš vidaus.
Klodelė nėra vienintelė menininkė šeimoje: brolis Lukas (žinomas kaip Brnsrght) prodiusuoja jos, savo bei kitų atlikėjų dainas, leidžia savo albumus, o sesė rašo knygas. „Namuose nuolat vykdavo vakarėliai, pokalbiai apie meną, pasaulį, idėjas. Man tai buvo natūrali terpė. Aš net nežinojau, kad gali būti kitaip“, – pasakoja ji.
Namų interjerą iki šiol kuria tėtis – architektas, dizaineris ir dailininkas. Jį žavi Maroko stilius ir baroko elementai, todėl namai kupini unikalių detalių. Jo aistra mozaikoms įkvėpė įgyvendinti daugybę originalių idėjų. Pavyzdžiui, Klodelės kambario spinta turi tikrą medžio dalį, kuri kambariui suteikia stebuklingą atmosferą.
Menas ir kūryba – neatsiejama šios šeimos dalis. Tokia aplinka formavo Klodelės pasaulėžiūrą, suteikdama laisvės būti savimi ir kurti.
Laisvės kaina – emigracija
Klodelė nuo mažens žinojo, kad ilgai Lietuvoje negyvens. Jau būdama šešerių svajojo tapti pasauline žvaigžde, o vėliau galvojo apie „gap year“ ir psichologijos studijas. Vis dėlto, rašydama motyvacinį laišką dėl psichologijos studijų, ji suprato, kad geriausiai jaučiasi būdama scenoje, todėl studijų kryptį pakeitė. Juto, kad jos muzikinis kelias veda į Londoną. Vėliau teko gyventi ir Prancūzijoje.
Gyvenimas Londone ir Prancūzijoje Klodelei suteikė skirtingų patirčių. Anglijoje ji vertino kultūrų įvairovę ir galimybę būti savimi, čia sutiko daug žmonių iš viso pasaulio, o tai suteikė laisvės jausmą. Prancūzijoje, ypač Paryžiuje, patirtis buvo kitokia: kaip teigia Klodelė, ten vyrauja stiprus nacionalizmas ir kiek kitokios vertybės, tai apsunkino integraciją.
Po kurio laiko Londone Klodelė pajuto, kad darbai tampa tik materialinio tikslo siekimu. Nors studijavo magistrantūroje, jautėsi prarandanti prasmę, ilgėjosi šeimos, tradicijų. Suvokimas, kad ne britų tautybės kūrėjams sunku pasiekti aukštumų Anglijoje, prisidėjo prie spontaniško sprendimo grįžti į Lietuvą.
BBC nepadarė stebuklo
Klodelė nuo mažens jautė, kad jos vieta – scenoje. Nors fortepijonas lydėjo ją per muzikos konkursus Prancūzijoje ir Italijoje, didžiausia jos meilė buvo ne grojimui, o scenai. Dažnai į konkursus važiuodavo kartu su mama, kuri ne tik palaikė, bet ir rūpinosi organizaciniais reikalais, ruošė savo mokinius konkursams.
Jau vaikystėje Klodelė įsivaizdavo save kaip žinomą atlikėją, tik ne Lietuvoje, o didžiosiose pasaulio scenose. Ji manė, kad Lietuvoje nebus priimta kaip atlikėja. „Įsivaizduodavau, kad eidama mieste su ausinėmis garsiai dainuosiu ir kas nors mane užkalbins, pastebės“, – juokiasi ji.
Baigdama mokyklą bandė stoti į penkis universitetus, į vieną iš jų – BIMM London – tiesiog iš smalsumo, nes visi sakydavo, kad įstoti ten labai sunku.
Įstojusi į universitetą Londone, ji iškart subūrė savo grupę ir koncertuodavo beveik kiekvieną savaitę. Kartu su ja pasirodė televizijos laidoje, o vienas įsimintiniausių koncertų įvyko „O2 Academy“ scenoje.
Gyvendama Londone Klodelė susidūrė su industrijos realybe. Muzikos pasaulis ten didelis, konkurencingas ir ne visada atviras tiems, kurie nėra britai. BBC buvo vienas iš daugelio jos tikslų. Siekiant, kad jos dainas grotų įvairūs radijai, jai net yra tekę išgirsti: „Tavo daina nuostabi, bet tu nesi britė.“
Ji pati organizavo reklamas, leido dainas, viena jų be jokios papildomos reklamos surinko apie 10 tūkst. perklausų vos per kelias dienas. Ją grojo įvairios radijo stotys, bet ne BBC, kurios ji labiausiai troško. Ir vis dėlto vieną dieną, važiuodama į sporto klubą Lietuvoje, gavo laišką iš BBC – jos daina pagaliau buvo įtraukta į grojaraštį.
Dabar Klodelė planuoja išleisti savo pirmą lietuvišką dainą. Ji turėtų pasirodyti dar šį rudenį. Be to, Londone ji kartu su bičiule iš Šveicarijos yra įkūrusi muzikos mokyklą. Ši veikia jau pusantrų metų. Klodelė moko ne tik gyvenančius Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Dauguma pamokų Anglijoje vyksta vaikų namuose, tad patalpos mokyklai nereikalingos.
„Tėvai, investuojantys į muziką, pageidauja, kad mokytojai atvyktų į jų namus“, – teigia ji. Klodelė moko vaikus dainuoti, groti pianinu, rašyti dainas, kartu įrašo jų kūrinius ir skatina žengti žingsnį už komforto zonos. Ji dirba visoje Lietuvoje.
Klodelė taip pat dalyvauja konkursuose kaip vokalistė. Viename jų šiemet užėmė pirmąją vietą. Ir nors konkursai nebėra jos pagrindinis tikslas, scena vis dar yra vieta, kur ji jaučiasi gyviausia.
Paklausta, kas labiausiai skatina dalyvauti konkursuose, Klodelė atsako: „Azartas, jauduliukas. Aš niekada nebuvau trokštanti laimėti, man patinka pats procesas, azartas, žmonių emocijos.“
Už kadro su pasaulinėmis žvaigždėmis
Klodelė pasakoja, kad jos brolis ne tik prodiusuoja jos muziką, bet ir filmuojasi įvairiuose filmuose. Todėl nusprendė ir pati užsiregistruoti į norintiems vaidinti skirtą platformą ir greitai gavo pasiūlymų. „Vienas įsimintinų vaidmenų buvo tada, kai turėjau puošniai apsirengti, bet negalėjau rinktis juodos suknelės. Vis dėlto paklausiusi savo nuojautos įsidėjau ir ją, būtent dėl to atsidūriau pagrindiniame kadre ir pamačiau prancūzų aktorių Vincent’ą Casselį“, – prisimena pašnekovė.
Vieną dieną, vykdama į filmavimą, ji net nesusimąstė – važiavo dviračiu, sušilo, plaukai susivėlė. Dauguma jos sprendimų atrodydavo neįprasti ir neracionalūs kitiems, bet jai jie buvo būtini – tai buvo būdas išlaisvinti perteklinę energiją ir nesustoti.
Tačiau tik po poros valandų, pamačiusi garsius aktorius, tarp jų ir Tomą Cruise’ą, ji suprato, kur iš tikrųjų vaidino – tai buvo naujausia „Neįmanomos misijos“ dalis.
Filmavimo patirtis – tarsi realybės ir svajonių susidūrimas. Kaip pasakoja Klodelė, Londone niekada nežinosi, ką gali sutikti. Pavyzdžiui, kartą netyčia dviračiu atsitrenkė į grupės „Little Mix“ narę, kitą kartą įrašinėdama muziką brolio studijoje sutiko Beyonce’ės šokėjas.
Tarp visų įsimintinų momentų – ir darbas su Jasonu Stathamu. Vienoje veiksmo scenoje jis stovėjo šalia, juodu pabendravo. Tokie susitikimai Klodelei jau tapo įprasti. Ji laiko save tokiu pačiu žmogumi kaip ir bet kuris kitas aikštelėje.
Klodelė neretai savo instagramo paskyroje pasidalina akimirkomis iš filmavimų. Tačiau tai – tik maža dalelė to, kas iš tiesų vyksta.
Sugrįžimas
Kas paskatino sugrįžti? „Londone supratau, kad būti ne britų tautybės kūrėja reiškia nuolatinę kovą“, – atvirauja Klodelė. Ji taip pat pastebi, kad dabar Lietuvoje žmonės yra kitokie – nauja karta ir socialiniai tinklai daro didelę įtaką, o dalykai, iš kurių žmonės anksčiau juokdavosi, dabar tampa madingi.
Kalbant apie dainavimo mokyklas Lietuvoje, ji sako, kad čia dažnai susiduria su sukaustytais mokytojais. „Negalima visų mokyti vienodai, reikia prisitaikyti prie kiekvieno mokinio“, – teigia ji ir priduria, kad Mocartas taip pat neturėtų būti grojamas vienodai. Būtent todėl Klodelė kuria individualius pratimus savo mokiniams, kad jie lavintų savo balsą, išlaikytų jo unikalumą, atrastų savo skambesį. Pašnekovės manymu, svarbiausia – išlikti unikaliam. Jos mama mėgsta sakyti: „Jei dainuosi kaip visi, skambėsi kaip šimtas viena.“
Pastaruoju metu Klodelė Lietuvoje koncertuoja, kuria dainas, dalyvauja projektuose, keliauja. Čia ji pradėjo naują kūrybos etapą, dalyvavo „X faktoriuje“, pradėjo unikalius mokymo projektus, kuriuose taiko savitus metodus. Per muziką ir pamokas ji ne tik moko technikos, bet ir padeda gyti vidinėms žaizdoms, skatindama mokinius atrasti savo balsą ir išgyventi asmenines transformacijas. Tačiau svarbiausia – ji gyvena pagal savo taisykles, nenutraukdama ryšio su savimi ir savo kūryba.
Klodelės istorija – tai priminimas visiems, kurie jaučiasi netelpantys į rėmus: kartais tie rėmai ne tau skirti. Ir jei drįsti iš jų ištrūkti, atrandi ne tik pasaulį, bet ir save.
Straipsnį parengė Lidija Grikšaitė
Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio archyvo