Jau ne vieną dešimtmetį ieškoma būdų, kaip sėkmingiau kovoti su onkologinėmis ligomis, kurių visame pasaulyje nemažėja. Nors šiuolaikinis gydymas yra itin pažangus ir vis dažniau gali padėti sveikti, pasak medikų, labai svarbu laikas. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, kur diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai, veikia „žaliųjų koridorių“ sistema. Įtarus ar diagnozavus piktybinę ligą pas gydytojus specialistus galima patekti per gerokai trumpesnį laiką nei įprastai. Apie „žaliuosius koridorius“ aiškina VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Ilma Tavorienė ir onkologinių ligonių atvejo vadybininkė Uršulia Galinskaja.
„Žalieji koridoriai“ trumpina kelią pas specialistus
„Žaliųjų koridorių“ projektas buvo rengiamas trejus metus, realus darbas prasidėjo praėjusių metų vasarą. „Pacientas dėl sveikatos sutrikimų pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją, šis atlikus tyrimus ir radus pokyčių įtaria vėžį. Kas toliau? Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje įtarus ar nustačius onkologinę ligą pacientas skubiai turi patekti pas konkrečios srities gydytojus specialistus. „Žalieji koridoriai“ suteikia galimybę pacientui išvengti ilgų bendrųjų eilių ir greičiau patekti pas specialistus dėl diagnozės patvirtinimo, o anksčiau pradėtas gydymas padeda siekti geresnių gydymo rezultatų“, – sako VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui I. Tavorienė.
Kaip vyksta pirminė paciento atranka į „žaliuosius koridorius“?
Įtarus ar patvirtinus onkologinę ligą pacientas pasinaudoti „žaliųjų koridorių“ sistema gali tuo atveju, jeigu registruojasi pirmą kartą ir nėra kreipęsis į kitas gydymo įstaigas. Registruojama ne internetu, o tik paskambinus telefonu. Skambučių centras pacientus į „žaliąjį koridorių“ atrenka pagal sudarytą trumpą klausimyną. Labai svarbu tinkamai išrašytas siuntimas, grįstas tinkamais tyrimais, vien prevencinių programų rezultatų nepakanta. „Tarkime, atliktas slapto kraujavimo testas yra teigiamas, tačiau tai dar nereiškia, kad įtariamas vėžys. Onkologinio proceso vystymąsi patvirtina kolonoskopija ir kiti tyrimai, kurie ir turi būti jau atlikti, – aiškina VUL Santaros klinikų onkologinių ligonių atvejo vadybininkė U. Galinskaja. – Į „žaliųjų koridorių“ sistemą neįtraukiami asmenys, kurie kreipiasi siekdami sužinoti antrąją nuomonę.“
Pacientas, turintis tinkamus tyrimus ir siuntimą, nukreipiamas onkologinių ligonių atvejo vadybininkui.
Onkologinio ligonio atvejo vadybininkas – tai asmeninis paciento konsultantas
Atvejo vadybininkas padeda pacientui gauti reikiamas paslaugas per trumpiausią laiką. „Mes galime e. sveikatoje peržvelgti atliktus tyrimus. Pasitaiko netinkamai išrašytų siuntimų, kuriuos turi patikslinti šeimos gydytojas, todėl mes šį procesą stebime, padedame, paaiškiname. Jeigu viskas surašyta ir pateikta vadovaujantis teisės aktais, tyrimas patvirtina įtarimus dėl onkologinės ligos, per vieną dieną susisiekiame su pacientu ir informuojame jį dėl tolesnių veiksmų – paskiriame vizito datą, laiką ir gydytoją“, – pasakoja Onkologinių ligonių atvejo vadybininkė U. Galinskaja.
„Neretai žmogus pamiršta ar neįsidėmi svarbios informacijos. Tokiu atveju mes galime priminti, paaiškinti ar suteikti reikiamą informaciją, nes gydytojui konsultuojant atvejo vadybininkas stebi, kas yra atliekama, kas nuspręsta konsultacijos metu. Prireikus su pacientais bendraujame ir elektroniniu paštu“, – pasakoja U. Galinskaja.
Svarbi dalis – streso įvertinimas
Prieš pradedant paskirtą gydymą onkologinio atvejo vadybininkas įvertina paciento socialinę, fizinę ir psichinę būklę, nustato, kaip jis tuo metu jaučiasi. „Pagal skalę nuo 1 iki 10 vertiname distreso (kenksmingas, veiklą trikdantis stresas) lygį. Mes bandome drauge išsiaiškinti arba net jam padėti suprasti psichologines ir socialines problemas, kurias galime padėti išspręsti, – aiškina atvejo vadybininkė U. Galinskaja. – Tarkime, galbūt pacientui reikalinga psichologo konsultacija, bet jis to nenori pripažinti, gal reikia dietologo konsultacijos, bet jis to nesupranta.“
„Žaliųjų koridorių“ idėja VUL Santaros klinikose pradėta brandinti jau anksčiau
Analogas „žaliesiems koridoriams“ VUL Santaros klinikose egzistuoja nuo 2013 metų. Pasak I. Tavorienės, norinčiųjų patekti pas gydytojus hematologus susidarydavo didelės eilės, pacientams konsultacijų ar tyrimų tekdavo laukti net po 3 mėnesius. Iškilo klausimas: ką daryti, kad jie patektų greičiau? Centro vadovo gydytojo hematologo prof. Laimono Griškevičiaus ir gydytojos hematologės I. Tavorienės iniciatyva tokiems atvejams buvo išskirta po 2 vizitų laikus per dieną kiekvienam gydytojui. „Būtent šie įsteigti talonai išskirtiniams atvejams labai pravertė. Mes, gydytojai hematologai, pradėjome skleisti žinią, kad teikiame tokią paslaugą, ją pristatinėjome kolegoms ir šią iniciatyvą jau tada vadinome „žaliaisiais koridoriais“, – prisimena gydytoja hematologė I. Tavorienė.
„Žaliųjų koridorių“ statistika
- Pirmosios specialisto konsultacijos vidutinis laukimo laikas 4–7 darbo dienos.
- Vidutinis laukimo laikas nuo konsultacijos, esant jau patvirtintai onkologinei ligai, iki gydymo paskyrimo 10–14 darbo dienų.
- Laukimo laikas diagnostiniams tyrimams atlikti – magnetinio rezonanso (MRT), kompiuterinės tomografijos (KT) – vidutiniškai 1–10 darbo dienų.
- Dėl onkologinės ligos, išskyrus piktybines kraujo ligas, „žaliaisiais koridoriais“ dažniausiai kreipiamasi į gydytojus onkologus chemoterapeutus, urologus, abdominalinius chirurgus, pulmonologus, rečiau – neurochirurgus, ginekologus.
- Dėl registracijos į „žaliąjį koridorių“ vien projekto metu per 4 mėnesius kreipėsi apie 500 pacientų, iš jų 272 – dėl piktybinės kraujo ligos.