Su kuo jums asocijuojasi Marijampolės rajono Sasnavos miestelis? Jeigu dabar gūžčiojate pečiais, neabejojame, kad perskaitę šį straipsnį atsakymą turėsite. Ir greičiausiai jis bus susijęs su vienu unikaliausių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje muziejų, kurį sugalvojo ne kas kitas, o pati miestelio bendruomenė. Apie veiklią bendruomenę, kuri šiemet minės jau penkiolikos metų veiklos jubiliejų, šį ir kitus jos sumanymus papasakojo trečius metus jai pirmininkaujanti Daiva Truncienė.
Bendruomeninė veikla – saviraiškos būdas
Pedagoge Sasnavos pagrindinėje mokykloje jau beveik trisdešimt metų dirbanti D. Truncienė į bendruomeninę veiklą įsitraukė 2007 metais, kaip pati sako, paskatinta savo meniškos prigimties ir saviraiškos poreikio. „Norėjau save išbandyti rašydama įvairius projektus, daugiausia susijusius su jaunimo meniniu ugdymu. Taip ir įsitraukiau į bendruomeninį judėjimą“, – prisimena pašnekovė.
Vienas iš bendruomenės, kuri šiandien vienija 83 žmones, tikslų – ginti savo narių interesus: jeigu iškyla kokių nors problemų, bendruomenės vardu rašomi raštai atitinkamoms institucijoms arba pagelbėjama kitokiu būdu. Ne mažiau svarbus tikslas – skatinti žmonių pilietiškumą ir aktyvumą. D. Truncienė pripažįsta – tai nelengva užduotis. Tačiau bendruomenė turi daug draugų ir partnerių: bendradarbiaujama su mokykla, bibliotekomis, kultūros centro skyriumi, parapija, vaikų dienos centru ir prisidedama prie įvairių miestelyje vystančių renginių. Žinoma, bendruomenė organizuoja ir savo renginių.
Iš pradžių dirbant visuomeniniais pagrindais teko glaustis labai apleistose patalpose, kuriose, pasak pašnekovės, nebuvo įmanoma vykdyti jokios veiklos. Prieš maždaug penkerius metus Marijampolės savivaldybės administracija sutvarkė pastato vandentiekį, kanalizaciją, statinį renovavo. Bendruomenė juo naudojasi pagal panaudos sutartį. Vienintelė bėda – reikia patalpas išlaikyti. Bendruomenės nariai rado išeitį – sugalvojo įvairių veiklų, iš kurių galima užsidirbti pinigų komunaliniams mokesčiams susimokėti.
Miestelio vardas ir herbas pasufleravo muziejaus idėją
Šiuo metu pagrindinė Sasnavos bendruomenės veikla yra susijusi su bendruomenės namuose įkurtu Zuikių muziejumi. Jo idėja gimė 2011 metais, tačiau konkrečių darbų imtasi tik prieš trejus metus. Idėją įkurti tokį muziejų pasufleravo Sasnavos herbe pavaizduotas juodas zuikis (kiškis), simbolizuojantis budrumą, sumanumą ir miklumą. Tokį miestelio herbą prieš keturiolika metų sugalvota sukurti išsiaiškinus, kad Sasnavos pavadinimas yra kilęs iš prūsų kalbos žodžio „sasnis“, kuriuo prūsai vadino kiškį.
Zuikių muziejus – vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje zuikių muziejus, kuriame vyksta edukacinės programos vaikams. Jame galima pamatyti daugiau nei 1300 įvairiausių zuikių – nuo pieštukų, trintukų iki puodukų, skulptūrėlių, didesnių žaislų. Mažiausias eksponatas – vos kelių milimetrų metalinis zuikutis prie apyrankės. Didžiausią zuikį muziejui pasiuvo ir padovanojo Puskelniuose gyvenanti dailininkė, scenografė, vaikiškų spektaklių statytoja ir kostiumų kūrėja Birutė Labutytė.
Edukacinių programų metu vaikai virsta zuikiais – užsideda karūnas su ausimis. Galima nusifotografuoti zuikių fotoateljė, sužinoti zuikių muziejaus ir miestelio atsiradimo istoriją, kepimo edukacinės programos metu – išsikepti zuikių meduolių pagal tradicinį krašto receptą, rankdarbių kambaryje – pasigaminti miego zuikutį arba zuikių arbatėlę susipakuoti į ypatingą maišiuką, kurti pasaką, žaisti ar šokti ir kita. Paprastai edukacinės veiklos organizuojamos ne mažiau kaip dešimt žmonių grupėms. Po jų kiekviena grupė gauna zuikių mokyklos baigimo pažymėjimą.
Zuikių kolekcija sparčiai pilnėja – vos per trejus metus eksponatų nuo 130 padaugėjo dešimt kartų. Ją pildo ne tik bendruomenės nariai, bet ir lankytojai – bendruomenė visus kviečia atvežti nebenaudojamus, nebereikalingus žaislus ar daiktus su zuikio paveikslėliu ir padovanoti juos muziejui.
„Zuikių muziejus turi ir socialinę misiją – padidinti vaikų iš socialinių rizikos šeimų motyvaciją turėti tikslą, skatinti suformuoti svajonę ir išsigryninti, kaip ją pasiekti. Todėl kiekvieną savaitę kviečiame vaikų ir jaunimo gerovės centro ,,Židinys“ lankytojus. Per įvairias edukacines veiklas siekiame ugdyti vaikų ir jaunimo kūrybingumą, įgūdžius ir pakelti jų savivertę, kad jie išeitų iš socialinės atskirties rato“, – apie pirminę šio muziejaus misiją pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Sudomina ne tik vaikus
Muziejus tapo toks populiarus, kad sulaukia lankytojų iš visos Lietuvos. Yra netgi buvę lankytojų iš Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos ir Lenkijos. Išskirtinis muziejus domina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. „Kartą atvyko visas autobusas garbaus amžiaus žmonių iš Vilniaus. Pagalvojome – dėtis zuikio ausyčių nesiūlysime, kad neįsižeistų, bet jie pasakė, kad tai būtina ir su mielu noru darė tą patį, ką vaikai: vaidino, mankštinosi, šoko, jiems buvo labai smagu“, – šypsosi Zuikiene edukacinių programų metu tampanti D. Truncienė.
Ji džiaugiasi ir kartais netgi stebisi matydama, kokį teigiamą poveikį žmonėms daro muziejaus eksponatai ir edukacinės veiklos. „Vaikai džiaugiasi, prieš išvažiuodami apsikabina, sako, kad jiems čia labai patiko. Ne vienas yra pasakęs, kad tai buvo jo geriausia diena mokykloje. Smagios vaikų emocijos viską atperka ir motyvuoja šią veiklą tęsti“, – pasakoja pašnekovė.
Netikite, kad šis muziejus iš tiesų palieka tokį įspūdį? Apsilankykite, užsidėkite zuikio ausis, paimkite ant kelių minkštą žaislą – džiaugsitės kaip vaikai.
Pašnekovė skaičiuoja, kad per dvejus metus edukacines programas muziejaus lankytojams vedė jau šimtą kartų. O paskutinėje šių edukacijos metų pamokoje, surengtoje respublikiniame bendruomenių sąskrydyje Karklėje, dalyvavo visas šimtas „zuikių“.
Skatina jaunimo pilietiškumą
Sasnavos bendruomenės namuose duris varsto ne tik smalsūs muziejaus lankytojai – čia vyksta ir kitokių veiklų, dažniausiai ruošiamasi įvairioms šventėms. Prie kai kurių renginių bendruomenė prisideda savanorišku darbu. Šventėms ruošiasi ir aktyvus jaunimas, susibūręs į neformalųjį „Jaunųjų Sasnavos inovatorių“ būrelį. O švenčių išties nemažai: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Joninės, Marijampolės miesto dienos, Valstybės diena, Kalėdos ir t. t.
Bendruomenė vykdo įvairius projektus – kasmet po kelis. Vienais metais yra įgyvendinusi net penkis. Dalis projektų būna skirti jaunimui. „Bandome pritraukti jaunimą, klausiame, kas jiems įdomu. Pavyzdžiui, šiemet rengiame akciją „111 šypsenų Lietuvai“. Tai interaktyvi akcija, kurios metu jaunuoliai fotografuoja besišypsančius žmones. Kai surinksime 111 nuotraukų, sudėsime jas į aplanką viešojoje erdvėje.“
Prieš tai bendruomenė įgyvendino projektą „16 šypsenų“, skirtą Vasario 16-ajai paminėti. „Pakvietėme šešiolika moterų pasipuošti tautiniais drabužiais ir įsiamžinti bendroje nuotraukoje. Bendruomenės moterys rišo šiaudinį sodą, o kartu su miestelio bibliotekos lankytojais audėme šimtaraštę juostą. Tokios buvo mūsų dovanos Valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Per Kovo 11-ąją sukvietėme visų penkių Sasnavos seniūnijos bendruomenių jaunimą dalyvauti protų mūšyje, skirtame šimtmečiui“, – pasakoja D. Truncienė.
Prieš keletą metų bendruomenė atgaivino tradiciją austi tautines juostas. „Kai dar tarybiniais laikais mokėmės Sasnavos mokykloje, turėjome mokytoją, kuri labai mylėjo juostų audimo amatą, – prisimena pašnekovė. – Jo išmokė ir mus, moksleives. Buvome tai jau užmiršusios, bet prieš keletą metų nusprendėme šią tradiciją prisiminti ir atgaivinti. Turime audimo stakles ir mokome vaikus austi juosteles.“
Kaip motyvuoti bendruomenę?
Sasnavos bendruomenė, per beveik penkiolika metų įgyvendinusi jau daugybę projektų, visų savo idėjų dar neišsėmė – gimsta vis naujų minčių, kaip veiklą padaryti dar įdomesnę, aplinką – jaukesnę. Pasak D. Truncienės, norima įsirengti edukacinę erdvę bendruomenės namų ir kartu mokyklos kieme. Taip pat planuojama plėsti muziejaus edukacinę veiklą ir modernizuoti patį muziejų, kad jis būtų patrauklesnis vaikams. „Praėjusiais metais draugavome su Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino studentais, jie mums prigalvojo naujų vizijų, kaip ateityje galėtų atrodyti mūsų muziejus. Galbūt jos kada nors išsipildys“, – viliasi pašnekovė.
D. Truncienės manymu, norint suburti veiklią bendruomenę, svarbu, kad būtų kažkas, kas kraštui aktualu, kas žmones jungtų, būtų sava, o ne primesta ar atkeliavę iš kitur. „Mes radome, kas mums aktualu, – tai Zuikių muziejus, kurio idėją pakišo mūsų krašto vardo kilmė ir herbas. Tokio muziejaus nėra nei Lietuvoje, nei visoje Europoje, panašų atitikmenį radome tik Kalifornijoje, kur vyras ir žmona namus pavertė zuikynu – surinko 28 tūkst. zuikių kolekciją. Mes nesakome, kad tai yra tikras muziejus (tiesiog taip pavadinome), kad jame yra kokių nors meninių vertybių, mes labiau pabrėžiame ugdomąją veiklą, veikimą, kūrimą kartu. Be to, taip prisidedame prie gamtos tausojimo, nes raginame vaikus neišmesti senų zuikių, leisti jiems dar pabūti, pradžiuginti kitus. Taip pat saugome savo kulinarinį paveldą – kepame meduolius pagal senovišką receptą. Jie gaminami tik iš natūralių medžiagų – nededame jokių priedų. Verdame arbatas iš savo daržuose užaugintų vaistažolių. Taip pat iš nebereikalingų audinių gaminame maišelius – taip propaguojame antrinį panaudojimą“, – pasakoja pašnekovė.
D. Truncienės manymu, norint, kad bet kuri bendruomenė sėkmingai gyvuotų, turėtų būti žmogus ar keli, kurie gebėtų įkvėpti kitus savo idėjomis. Taip pat žmones suvienyti galėtų ir kokia nors problema. „Mūsų varomasis variklis buvo tai, kad mums, kaip organizacijai, reikėjo išgyventi, susimokėti už elektrą, vandenį, kitas paslaugas, sugalvoti, iš kur gauti tam pinigų, – sako ji. – O kai matai, kad kažkiek užsidirbai, tada norisi bendruomenės namuose naujų užuolaidų, naujų stalų, nes senieji skolinti, kad būtų jauku ir smagu visiems susirinkti, kad žmonės, kurie moka nario mokestį, matytų savo indėlį.“
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
