„Dangaus reiškinių stebėjimas – pomėgis, kuriuo malonu užsiimti laisvu nuo darbų metu. Gali būti, kad ateityje nuotraukas pritaikysime ir vykdomiems moksliniams tyrimams“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) dėstytojas Kęstutis Valinčius.
Stebėti Saulės užtemimo KTU Elektronikos rūmų vidiniame kieme, kur susirinko astronomai mėgėjai, K. Valinčius atvyko apsiginklavęs teleskopu, keletu specialių filtrų ir gera nuotaika – proga nufotografuoti Saulės užtemimą pasitaikė neeilinė. Stebėti reto reiškinio pakvietė KTU astronomų klubas „Arcturus“. Akimirką iš Saulės užtemimo stebėjimo galite pamatyti čia: https://youtu.be/hyEjabtF0IA
„Įdomus vaizdas – per užtemimą Saulė atrodo kaip Mėnulis“, – sako informatikas. Tiesa, fotografas mėgėjas pripažino, kad su teleskopu nuotraukos padaryti nepavyko – mobilusis telefonas šiuo atveju pasirodė patikimesnis.
KTU informatikos doktorantas savo pomėgiu fotografuoti dangaus kūnus dalijasi su miesto bendruomene. 2014 m. rugpjūtį K. Valinčius ir jo kolega Mindaugas Jančiukas surengė įspūdingą dangaus reiškinio, vadinamo „supermenuliu“ (kai Mėnulis būna labiausiai priartėjęs prie Žemės ir apie 14 proc. ryškesnis) transliaciją. Apdorotas vaizdas buvo tiesiogiai perduotas į didelės raiškos projektorių ir gyvai transliuojamas ant vieno iš universiteto pastatų sienos. Vaizdo įrašą galite žiūrėti čia: https://youtu.be/GMGKFUldcQk
Informatiko planuose – dangaus kūnų nuotraukų pritaikymas moksliniams tyrimams. „Kai praėjusiais metais fotografavome Mėnulio užtemimą, kilo mintis, kad, surinkus su specialia įranga padarytas nuotraukas, būtų galima sukurti 3D Mėnulio modelį“, – pasakoja KTU informatikos doktorantas K. Valinčius.
„Dieną užsiimame moksliniu darbu, norėjome ką nors smagaus nuveikti naktį“, – sako K. Valinčius. Jaunasis mokslininkas teigia, jog dangaus kūnų stebėjimas ir fotografavimas yra jo pomėgis, kuris suteikia medžiagos galimiems moksliniams tyrimams ateityje. Pasak jo, nepaprastai įdomu gilintis į tai, kas dar nežinoma, nepažįstama.
Pirmąją Saulės užtemimo nuotrauką 1851 m. padarė dagerotipininkas Berkowski, kuris dirbo Karaliaučiaus (dabartinis Kaliningradas) karališkojoje observatorijoje. Istorinio atvaizdo autorius, kurio vardas neužfiksuotas jokiuose archyviniuose dokumentuose, ją padarė naudodamas mažą 6 cm refraktorinį teleskopą. Dagerotipininkui pavyko užfiksuoti Saulės vainiką visiško užtemimo metu.
Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį iki 5 kartų per metus. Tačiau, remiantis NASA duomenimis, 5 Saulės užtemimai per metus yra ypač retas reiškinys: per 5 tūkstančius metų jis pasitaikė tik 25 kartus.
Šiandien Saulė visiškai užtemusi buvo Norvegijos šiaurėje esančiose Svalbardo salose, sulaukusiose daugybės astronomų ir keliautojų iš viso pasaulio. Lietuvoje dalinį Saulės užtemimą buvo galima stebėti vidurdienį. Tai – reta proga pamatyti du stambiausius dangaus skliauto kūnus vieną šalia kito. Mokslininkai teigia, jog kito tokio intensyvumo Saulės užtemimo Europoje nebebus daugiau kaip 10 metų.
KTU