Pradinis / Žmonės / Saulius Urbonas: „Nuo pokyčių dažniausiai atkalbinėja artimiausi žmonės“

Saulius Urbonas: „Nuo pokyčių dažniausiai atkalbinėja artimiausi žmonės“

Keli kilometrai bėgimo, mankšta, jėgos pratimai ir šaltas dušas – įprastas Sauliaus Urbono ryto ritualas. Šiandien Saulius sveikos gyvensenos moko kitus. Asmenybės ugdymo mokytojas ir žinomas sveikos gyvensenos propaguotojas sako, kad iki tol reikėjo nueiti ilgą paieškų kelią.

Slenkstis ir pribloškianti diagnozė

Virsmas prasidėjo nuo 34 m., kai galutinai nusprendžiau mesti rūkyti. Iki tol nepavyko to padaryti net dešimt metų… Sau pasakiau: metus negersiu nė lašo alkoholio, kad į rankas nepaimčiau nė vienos cigaretės! Nors iš tiesų sveikuoliško gyvenimo būdo pavyzdį prisimenu iš vaikystės. Prisimenu ankstyvus rytmečius ir mamą, darančią mankštą. Prisimenu ir laiką, kai su vyresniuoju broliu „valgydavome“ vadinamąją geltonąją, pogrindinę literatūrą apie jogą, karatė, kvėpavimą… Paradoksalu, bet ir iki to vadinamojo slenksčio gyvenau gana sveikai: užsiėmiau plaukimu, daugiakove, meditacija… Vis dėlto tik būdamas 34 metų tvirtai pasiryžau pokyčiams. Ėmė trūkti energijos, jaučiau, kad kažkas nebe taip. Pasidariau tyrimus ir išgirdau diagnozę: „Senis!“ Organizmas susidėvėjęs, cholesterolio lygis baisus, kaulai susidėvėję, osteochondrozė, skoliozė… „Bet jokios ligos lyg ir nėra, tai ir gydyti nėra ko“, – išgirdau iš gydytojų. Tad nusprendžiau iniciatyvos imtis pats. Nelengva buvo atsisakyti priklausomybių… Juk vartoti alkoholį per priėmimus, vakarėlius – įprastas dalykas, o kur taurelė, ten juk ir cigaretė! Kita vertus, prisiminęs tą laikotarpį galiu pasakyti, kad gyvenau linksmai ir be alkoholio, ypač džiaugdavausi po vakarėlių rytais, kai kiti nepakeldavo galvos…

Išbandymų metas ir tai, kas liko iš būrio draugų

Nustojęs gerti iškart pajaučiau lengvą aplinkinių spaudimą: „Kaipgi čia, tu negeri?!“ Vis dėlto atsilaikiau. Fiziškai jaučiausi geriau, bet morališkai teko išgyventi ir liūdnų akimirkų – supratau, kad pusės draugų jau nebeturiu. Deja, tokia tikrovė – su kai kuriais jų „draugauti“ galima tik prie butelio. Be alkoholio ir dabar sugeba bendrauti tik nedaug žmonių, Lietuvos masteliu – gal kokie 5 proc. Kitiems alkoholis – būtinas atributas.

Vis dėlto džiugina besikeičiantis jaunimo požiūris, daugėja festivalių, renginių, kuriuose nevartojama alkoholio. Tai fantastika! Galbūt tas jaunas žmogus vėliau ir vartos alkoholį, bet, atėjus tam tikram laikui, pradėjus trūkti energijos, jis gal pagalvos: „Bet tada jaučiausi kitaip, tada buvo gerai, ir aš juk nevartojau svaigalų!“

Sveikos mitybos paieškos

Tinkamos mitybos formulės ieškojau dešimt metų. Ir tik po keliolikos metų pajaučiau, kad jau šį tą žinau, galiu mokyti kitus. Ne gydyti, o mokyti. Bet tiems žmonėms reikia bent trijų mėnesių, neužtenka kelių dienų ar savaitės. Žmogus natūraliai linkęs priešintis: „Ne, mano seneliai taip gyveno, juodą duoną ir lašinius valgė. Ir aš taip noriu!“ Žmogui reikia patarti individualiai. Ne tik dėl maisto, bet ir dėl fizinio krūvio, meditacijos. Juk kiekvienas esame skirtingas. Man pačiam sunkiausia buvo atsisakyti kavos ir cukraus. Šiuos produktus vienareikšmiškai vadinu narkotikais. Taip pat apibūdinčiau kviečius ir pieną. Pastebiu, kad ir kitiems liūdniausia atsisveikinti su pienu, miltais. Daugumai širdį nuolat drasko ir sapnuojasi bandelių kvapas. Atvirai kalbant, po visų paieškų tvarkingai maitinuosi dar tik septynerius metus. Ir, kaip visi mirtingieji, retkarčiais persivalgau. O užuodžiant cepelinus dar ir dabar nutįsta seilė. Bet ilgainiui tampi atsparesnis.

„Palaikančiųjų“ komanda

Draugų sumažėjo ne tik dėl pakitusios mitybos ar kitų įpročių. Patys pokyčiai daro tam įtaką. Nusprendęs keistis žmogus atsiduria tarsi kitame informaciniame lauke, o kiti juk lieka ten pat. Tada natūraliai darosi sunku bendrauti. Klausiate, kam tada išvis reikalingi pokyčiai? Kad tobulėtume. Juk jei stovėtume vietoje, gyvenimas taptų pilkas ir nuobodus. Turime vieną gyvenimą, tad kam mes gyvename? Kad dirbtume, lauktume savaitgalio, užaugintume vaikus ir numirtume? Juk tai neįdomu! Iš patirties sakau, kad labiausiai nuo pokyčių atkalbinėja artimiausi žmonės: „Ką darai? Gyvenk, kaip visi žmonės!“ Toks „palaikymas“ tikrai nepadeda. Artimieji apskritai bet kokiems pokyčiams dažniausiai yra linkę nepritarti. „Palaimina“ tik pamatę teigiamus pokyčių rezultatus. Turiu galvoje ne tik mitybą, bet ir, pvz., fizinius pratimus, meditaciją, proto mankštą…

Sveikos mitybos nauda

Galiu drąsiai pasakyti, kad, pakeitęs savo gyvenimo būdą, pajaučiau malonumą gyventi. Be abejo, cepelinų valgytojas arba svaigalus vartojantis žmogus pasakytų tą patį. Tik kaip jis jaučiasi per „seansą“ ir po jo – du skirtingi dalykai. Žmogus tarsi papuola į užburtą ratą. Suprasdamas, kad alkoholio vartoti nebenori, jis tarsi sau pažada to nebedaryti, bet, susitikęs su draugais, vėl kaip bendravimo priemonės griebiasi taurės ar stikliuko. Taip ilgainiui žmogus pradeda nebegerbti savęs. Be abejo, puikius genus turintis žmogus, net ir maitindamasis nelabai sveikai, išgėrinėdamas, nemirs būdamas 34 metų. Tačiau jau netrukus gali pajusti energijos stygių. Rimtesnės ligos tokius žmones galbūt suims tik 60 metų. To, deja, nepasakysi apie vidutinės sveikatos žmones. Aišku, būna, kad miršta ir 40 metų sveikuolių! Bet jei būtų gyvenę palaidoje baloje, jie anapilin greičiausiai būtų iškeliavę bent dešimtmečiu anksčiau!

Nerūkysi, negersi – sveikas numirsi!

Šį sovietinį posakį jau seniai laikau savo mokymų kredo. Būna pašiepiamų replikų: „Tada kam visa tai?“ Atsakau, kad mano siekiamybė ir yra numirti sveikam. Šiandien jau nebe daug kas tiki, kad tai įmanoma. O kas nenorėtų tokios lemties? Taip neapkrautume vaikų, artimųjų savo ligomis. Senų žmonių skundimasis skausmais ir ligomis šiandien, deja, yra labai dažnas reiškinys. Man didžiausias džiaugsmas būtų, jei neprireiktų tokios vaikų pagalbos senatvėje.

Mokytojas ateina tada, kai mokinys būna pasiruošęs

Keistis žmogus pirmiausia privalo norėti pats. Kartais vietoje jo iniciatyvą rodo šeima, artimieji. Tai nėra gerai, aš negaliu įbrukti savo patarimų tam, kuris dar yra abejingas. Man labai patinka pasakymas: „Mokytojas ateina tada, kai mokinys būna pasiruošęs.“

Į mane žmonės kreipiasi ne tik dėl sveikatos. Daugiau nei 30 metų dirbu ir asmenybės pokyčių srityje. Bet net ir sprendžiant žmogaus kūrybingumo, drąsos, pasitikėjimo problemas nori nenori tenka atsigręžti į sveikatą. Juk visur reikia energijos, o jeigu jos nėra? Didžiausias džiaugsmas – regėti žmones, pasiekusius rezultatų. Pvz., nukritusį svorį pastebėti lengviausia, bet labiausiai mane džiugina žibančios akys, energija ir noras gyventi. Svarbu, jog žmonės įsisąmonintų, kad jie patys yra savo laiko, gyvenimo, nuotaikos valdytojai.

Sveiko gyvenimo receptas

Jokia paslaptis, kad sveiko žmogaus gyvenime svarbiausi trys dalykai: fizinis krūvis, tinkama mityba ir meditacija. Pirmus du žmonės supranta ir yra linkę priimti, o dėl trečiojo kyla klausimų. Dažnai sakau, kad jei neužsiimtume dvasine praktika, visa mūsų kūno sveikatos statyba panėšėtų į namo statybą neturint plano, nežiūrint iš viršaus. Meditacija yra mūsų sugebėjimas valdyti visus psichinius procesus. Psichiniai procesai yra tiesiogiai susiję su kūno sveikata. Šiandienos skubančiame, beprotiškai daug informacijos talpinančiame gyvenime turime išmokti „ataušinti“ smegenis, išmesti tai, kas nereikalinga, kad tai nepereitų į fobijas, stresą. Tinkamai medituoji – esi sveikas.

Esu įsitikinęs, kad bent 60 proc. mūsų valgiaraščio turi sudaryti žalias, neapdorotas maistas. Nesu nei griežtas veganas, nei vegetaras. Manau, kad toks skirstymas į grupes iš esmės nėra tikslingas. Maistas mūsų sveikatai yra labai svarbus. Sakyčiau, 60 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo maisto, po 20 proc. – nuo psichikos ir fizinio krūvio. Vis dėlto maistas mūsų gyvenime turėtų užimti nedidelę dalį. Juk mes ir taip turime, ką veikti gyvenime, ar ne? Visiems noriu palinkėti nebijoti pokyčių, nebijoti domėtis, klausti, ieškoti. Nors ir sunku sau tai pripažinti, bet stovėjimas vietoje yra degradacija. Reikia gyventi ir nuolat keistis.

Straipsnis parengtas vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. Parengė Kristina Savickaitė, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos iš S. Urbono asmeninio archyvo.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top