Artėjant vasarai dažnai svajojame apie atostogas: ne tik kur patiems pailsėti, bet ir kur savo vaikus išleisti. Pastarieji metai itin gausūs renginių, stovyklų, festivalių, kuriuose pirmenybė teikiama blaiviai, sąmoningai ir sveikai gyvensenai. Iš jų grįžtama ne tik pailsėjus, bet ir susiradus naujų draugų, pasisėmus žinių ir entuziazmo išspręsti savo šeimos ir darbo problemas, pradėti gyventi kitaip. Ir svarbu tai, kad pamatai, jog esi ne viena balta varna, einanti savęs pažinimo keliu, kad aplink labai daug sveikai gyvenančių, blaiviai laisvalaikį leidžiančių ir šventes švenčiančių bendraminčių. Šie gali tapti svarbia tavo gyvenimo dalimi.
Vienas bendras dalykas vienija daugumą šių renginių. Tai savanorystė. Klaidinga manyti, jog savanorystė skirta tik nepatyrusiam jaunimui, kuris gali dirbti be atlygio tam, kad įgytų patirties, reikalingos norint vėliau įsidarbinti. Tarp sveiką gyvenseną ir blaivų gyvenimo būdą skatinančių renginių savanorių gausu lektorių, įmonių vadovų, pedagogų, menininkų, žurnalistų, žinomų visuomenėje žmonių, įvairių sričių profesionalų. Jie noriai dalijasi savo patirtimi ir prisideda prie visko, kas į stovyklą ar festivalį atvykusiems dalyviams suteikia gražiausių akimirkų ir atostogas paverčia geriausiai praleistomis atostogomis gyvenime. Tiesa, ne tik dalyviams, bet ir patiems savanoriams šis laikas tampa geriausiai kada nors praleistu laiku.
„Savanorystė stovykloje man buvo viena iš gyvenimo pamokų. Esu nepaprastai dėkinga už šią galimybę. Nuostabus jausmas būti reikalingai, pasitarnauti, sugyventi su bendraminčiais, ne tik ko nors išmokyti kitus, bet ir pačiai iš kiekvieno mokytis. Tiesiog geras jausmas dalytis tuo, ką turi. Įprasminau kiekvieną stovyklos dieną būdama kartu su savanoriais, talkindama, pasitarnaudama, mokydamasi. Išsivežu iš stovyklos po gabalėlį širdies kiekvieno, kurį pažinau čia kaip draugą, kaip mokytoją, kaip asmenybę. Apkabinu ir sakau: „Ačiū iš visos širdies“, – dalijasi savo įspūdžiais ukmergiškė Inga Miliauskaitė, stovyklose mokiusi dalyvius vilnos vėlimo technikos. Jos nuostabūs ir išraiškingi kūriniai jau buvo eksponuojami ne vienoje parodoje.
„Esu atostogavęs prie Baltijos, Juodosios, Viduržemio jūrų. Keliavau po Lietuvą ir Europą. Turiu daug nuostabių prisiminimų apie patirtus nuotykius. Tačiau niekas neprilygs akimirkoms, praleistoms savanoriaujant stovykloje. Kai gyveni ne dėl savęs, o dėl kitų, kai šalia tavęs – taip pat mąstantys žmonės, tada ilsisi siela. Planuota savanorystės savaitė užsitęsė iki trijų. Tai geriausias mėnuo mano gyvenime!“ – savanoryste stovyklose džiaugiasi interneto svetainių kūrėjas Darius.
„Be galo šiltas ir linksmas kolektyvas. Labai patiko dirbti ir ilsėtis kartu. Jei atvirai, tai visai nesinorėjo eiti į paskaitas ar užsiėmimus, nes būnant tarp jūsų, tokių nuostabių žmonių savanorių, galima išmokti kur kas daugiau. Galima pamatyti, kokie iš tikrųjų turėtų būti santykiai tarp žmonių ir koks turėtų būti komandinis darbas. Man buvo keista, kaip darniai ir be jokių nesutarimų visi kažką dirbo, valė, tvarkė, nors niekas niekam nenurodinėjo ir nesakė, ką daryti. Štai čia yra geriausia gyvenimo mokykla“, – sakė stovyklos dalyvis Vygintas.
Pasidomėkite galimybėmis savanoriauti sveiką ir sąmoningą gyvenseną skatinančiuose renginiuose.
Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė