Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Buvo tikimasi, kad ši liga regione iki 2015 m. pabaigos išnyks. O atsitiko atvirkščiai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo ištisoms bendruomenėms pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, tačiau, pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos. Ar tai reiškia, kad greitu metu ir į Lietuvą grįš ši jau visų kurį laiką pamiršta liga, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio.
Tymai – viena iš vadintų „privalomų“ vaikiškų ligų, nesutramdytų iki šiol. „Privaloma“, nes manyta, kad visi vaikai turi persirgti tymais. Prieš pradedant imunoprofilaktikos programas, daugiau nei 70 proc. vaikų tymais persirgdavo iki 5 metų amžiaus. Senoji arabų patarlė sako: „Perskaičiuok vaikus, jei tymai įsisuko į namus“, – mat nuo šios ligos daug kas mirdavo, ji buvo aklumo, kurtumo, sunkių virškinimo sistemos sutrikimų priežastis. Klaidinga manyti, kad tymai – senųjų amžių problema. Sutrikus profilaktikos sistemoms, tymai grįžta ir į šiuolaikines industrines valstybes, deja, su visu spektru komplikacijų, galinčių net baigtis mirtimi, nes iki šiol tymams gydyti neturime veiksmingų specifinių priemonių.
Manoma, kad tymų virusas kilęs iš galvijų raupų viruso atmainos daugiau nei prieš 3 tūkst. metų. Šį virusą 1954 m. išskyrė Nobelio premijos laureatai J. F. Endersas ir T. Peeblesas. Atradus tymų virusą, moksliškai ištirti tymų epidemiologijos dėsningumai, sukurta profilaktikos priemonių, tarp kurių veiksmingiausios – 1963 m. licencijuota pirmoji tymų ir 1971 m. licencijuota kombinuota tymų-parotito-raudonukės MMR vakcina. Šių vakcinų veiksmingumas stulbinamas. Teigiama, kad skiepijimas tymų vakcina kasmet pasauliui išsaugo apie milijoną gyvybių.
Žmogus – vienintelis tymų infekcijos šaltinis. Vadinasi, jeigu sugebėtume pasiekti aukštą visuomenės imuniteto tymams lygį, visuomenėje tymų viruso cirkuliavimas nutrūktų. Tam yra įtikinamų argumentų. Vienas modernus pavyzdys – tymai Amerikos žemyne, kur prieš pradedant skiepyti žmones kasmet mirdavo apie 600 tūkst. susirgusiųjų. Sėkmingai vykdant skiepijimo programą pasiekta, kad 2002 m. Panamerikos sveikatos organizacija paskelbė, jog vietinis tymų viruso cirkuliavimas nutrauktas visame Amerikos žemyne. Pasaulio žvilgsniai nukrypo į Ameriką, imta kalbėti apie galimą tymų likvidavimą visame pasaulyje. Optimizmą sustiprino puikūs skiepijimo nuo tymų rezultatai kitose industrinėse šalyse. Deja…
Pasaulinė sveikatos organizacija, Europos ligų centras, kitos institucijos vėl skelbia sergamumo tymais vienoje ar kitoje šalyje, tarp jų ir JAV, židinius. Aprašomi protrūkiai, kai suserga šimtai įvairaus amžiaus asmenų, dažniausiai – neskiepytų, pasitaiko ir mirties atvejų. Šių protrūkių priežastis – skiepijimų sutrikimai. Tačiau net ir tokia situacija rodo skiepijimo tymų vakcina svarbą: iki skiepijimo pradžios sergamumas buvo nepalyginti didesnis.
Sumažėjus sergamumui, gausėja antivakcinacijos teorijų šalininkų balsų. Pavyzdžiui, girdime, kad tymai išnyko pagerėjus ekonomikai ir higienos sąlygoms. Jeigu tai būtų tiesa, kodėl nepakito sergamumas vėjaraupiais, kurių epidemiologija labai panaši į tymų? Šveicarija – turtinga ir aukštų higienos standartų šalis, kurioje tymų židinių pasitaiko tarp skiepijimo nepripažįstančių bendruomenių narių. Daug gandų sklando apie nepageidaujamus reiškinius po MMR vakcinos įskiepijimo. Šie gandai neginčijamai paneigti atlikus išsamius mokslinius tyrimus. Pasaulyje veikia veiksmingos tarptautinės ir nacionalinės vakcinų saugumo kontrolės sistemos, todėl tenka tik apgailestauti, kad visuomenės požiūrį gandai veikia labiau nei mokslo faktai.
Parengė Liudmila Januškevičienė, http://naujienos.vu.lt