Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais: energijos ir motyvacijos trūkumu, prasta nuotaika, pasitikėjimo savimi trūkumu, menka saviverte, nenoru užsiimti jokia veikla. Kartais šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergate klinikine depresija. Galiausiai, tokią diagnozę patvirtinti arba paneigti gali tik kvalifikuoti specialistai.
Nesvarbu, ar sergate depresija, ar tiesiog jaučiatės prastai, jums gali padėti keli patarimai, kaip kovoti su tokia savijauta. Žinoma, esant kritinei situacijai arba poreikiui, nedelsdami apsilankykite pas kvalifikuotą specialistą, kuris nustatys diagnozę ir esant reikalui paskirs medikamentinį gydymą. Bet net ir vartodami vaistus jūs galite palengvinti savo situaciją. Šie šeši būdai kovoti su depresija padės tai pasiekti.
Nepasiduokite nepagrįstai savikritikai
Vienas iš depresiją lydinčių simptomų yra nepagrįsta savikritika, dažnai perauganti į savidestrukciją. Laikui bėgant ir situacijai negerėjant, žmogus gali pradėti priimti savo „depresuotąjį aš“ kaip tikrąją savo savastį, kaip tikrąjį „aš“. Nenoras būti tokioje padėtyje sukuria savikritišką ir destruktyvų santykį su savimi pačiu.
Jei tokios mintys aplanko ir jus, būtina siekti sąmoningai jas identifikuoti kaip kažką svetimo ir stengtis nepriimti tokių save menkinančių ar destruktyvių minčių kaip kažko, kas tiksliai apibrėžia jus, jūsų tikrąjį „aš“. Identifikuokite šias mintis, stenkitės kasdienybėje ieškoti pozityvių dalykų ir būkite sau labiau atlaidūs.
Ieškokite savų jausmų šaltinio
Kartais depresija, kaip ir nerimas, baimė ar kai kurios kitos emocijos, gali neturėti konkretaus šaltinio, konkretaus dirgiklio. Tokiais atvejais reikalingas kompleksinis gydymas. Bet kartais depresija ir ją lydintys simptomai gali kilti iš konkrečių įvykių ar aplinkybių jūsų gyvenime. Dažnai depresija yra savotiška pykčio išraiška, nes represuodami savo pyktį nukreipiame į save.
Svarbu suvokti, kad pyktis – natūrali ir žmogiška emocija. Suvokdami ir priimdami savo pyktį bei jį išreikšdami, jūs turėsite mažesnį poreikį jį išreikšti nukreipdami į save. Pabandykite suprasti, kas jūsų gyvenime galėjo sukelti tokias emocijas, pabandykite surasti ir identifikuoti jų šaltinį.
Būkite aktyvūs
Visi su depresija siejami simptomai neišvengiamai sumažina jūsų motyvaciją, tai pakerta ir jūsų norą gyvenime būti aktyviam. Labai svarbu tam nepasiduoti ir visomis jėgomis stengtis išlaikyti kuo įmanoma aktyvesnį gyvenimo būdą. Net jei tai jums neteikia tokio malonumo kaip anksčiau, yra moksliškai įrodyta, kad bent 20 minučių aktyvių kasdienių treniruočių pakelia nuotaiką ir pagerina bendrą savijautą.
Neatsiribokite nuo kitų žmonių
Jausdamiesi prastai mes norime būti palikti vieni. Kitų žmonių kompanija gali nebekelti teigiamų emocijų, priešingai, gali sekinti ir varginti. Tačiau kitų žmonių kompanija gali turėti terapinį poveikį ir nukreipti mintis nuo neigiamų emocijų. Net jei taip neatrodo, bendravimas su kitais žmonėmis gali turėti labai teigiamą įtaką jūsų būklei ir savijautai. Todėl stenkitės neizoliuoti savęs nuo kitų žmonių, ypač artimųjų, kuriems rūpite.
Nesigraužkite dėl savo savijautos
Depresija gali kelti gėdos ar neapykantos sau jausmą. Šia liga sergantys žmonės gali pradėti nekęsti savęs dėl to, kad jaučiasi taip, kaip jaučiasi, ir negali sau padėti. Būtina suprasti, kad depresija yra liga, todėl nėra produktyvu ar racionalu pradėti savęs nekęsti ar jausti gėdą dėl savo ligos.
Priimkite savo situaciją ir pasistenkite suprasti, kad kova su neapykanta sau yra vienas iš dalykų, kurį turite daryti kovodami su šia liga. Depresija nėra kažkas, kas nutiko tik jums, ir tai nėra jūsų kaltė. Pasistenkite būti sau empatiški, nes tai padės ieškant sprendimų šioje situacijoje.
Apsilankykite pas psichologą
Jei jaučiate to poreikį ir norite pagalbos iš šalies, kreipkitės į psichologą. Depresija ar su ja susiję simptomai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologą. Beveik visi psichologai turi profesinių žinių identifikuoti depresinį susirgimą ir nukreipti reikiama linkme. Vienais atvejais gali rekomenduoti medikamentinį gydymą ir apsilankyti pas psichiatrą, o kartais psichologas gali padėti išspręsti problemą ar sušvelninti jos simptomus per konsultaciją ar psichoterapiją.