Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas
Mokslas ir švietimas

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos bus paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

Daugiausia norinčiųjų pritraukė pedagogų rengimo profesinės studijos Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose.

Pagal šį pedagogų rengimo modelį tapti mokytojais gali aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas.

„Mokytojų rengimas yra prioritetinė sritis. Todėl labai džiugina, kad šiemet susidomėjimas mokytojo profesija kaip niekad didelis: tapti mokytojais pageidauja aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį ir motyvuotai siekiantys pedagogo profesijos. Šiais metais gerokai padidinome priėmimą į pedagogines studijas, tačiau pretenduoja daug daugiau motyvuotų žmonių, o gerų mokytojų Lietuvai tikrai reikia. Mokyklose jau pradeda stigti gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak ministrės, ankstesnė situacija rodė, kad mokytojų rengimas prasilenkia su realiu pedagogų poreikiu, jų rengimui aukštųjų mokyklų pajėgumai buvo išbarstyti ir išskaidyti.

„Pedagogų vienu metu turime ir per daug, ir per mažai: kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką, nei šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su tiksliųjų mokslų, t. y. chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų, dalyko mokytojais. Dalykų mokytojų rengimas labai sumažėjo, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas. Todėl priėmėme sprendimą siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas. Jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius“, – sako ministrė.

Pernai į pedagogikos krypties profesines studijas 9 aukštosiose mokyklose buvo priimta iki 20 tiksliųjų dalykų (matematikos, fizikos, chemijos) mokytojų. Šiais metais pagal tarpinius priėmimo rezultatus matoma, kad jų bus priimta net kelis kartus daugiau.

Pedagogo kvalifikaciją suteikiančios profesinės studijos aukštosiose mokyklose trunka metus ar pusantrų.

Skatinant tokių mokytojų rengimą, pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas bus mokama speciali stipendija. Tokios stipendijos būtų skiriamos pirmą kartą. Į profesines studijas priimtiems studentams kas mėnesį bus skiriama 3,05 bazinės socialinės išmokos dydžio parama studijoms, t. y. po 115,90 eurų.

„Norime, kad į mokyklas ateitų dirbti motyvuoti, entuziastingi dalyko žinovai ir tokiam darbui tinkami žmonės. Todėl keičiame sistemą, nuo kitų metų siūlome šalia kandidatų mokymosi pasiekimų bei motyvacijos vertinimo taikyti kompleksiškesnį asmeninių savybių vertinimą, o į stojančiųjų atranką įtraukti ir mokyklų direktorius“, – sako J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad bakalauro studijose 2017 m. rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems skirta universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamų studijų vietų. Lyginant su 2016 m., šiemet trečdaliu išaugo pasirinkusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką: pernai – 111, šiemet – 146.

ŠMM inf. ir nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip apsaugoti išmaniuosius telefonus vasaros karščių metu
Kitas straipsnis Plungiškių choras – prestižinio konkurso Tailande laimėtojas

Susiję straipsniai

VU doktorantas: supratau, kad galiu prisidėti prie prestižo kūrimo Lietuvoje

5 gegužės, 2026

Kodėl dalis nemėgsta matematikos – ir ar tikrai?

4 gegužės, 2026

Vietinė įmonė ar tarptautinė? Tyrimas atskleidė, kaip studentai renkasi darbdavius

27 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.