Praėjusį savaitgalį Tel Avive (Izraelis) surengtose Europos lengvosios atletikos komandinio čempionato antrosios lygos varžybose Lietuvos komanda išplėšė kelialapį į pirmąją lygą, o prie sėkmės netikėtai prisidėjo vidutinius nuotolius bėgantys vyrai.
Paprastai negausų kiekį taškų į komandos taupyklę atnešantys bėgikai šįkart takelyje dominavo: 3000 m kliūtinio bėgimo rungtį laimėjo Justinas Beržanskis, 800 m antras įveikė Benediktas Mickus, o daugiausia taškų iškovojusiu Lietuvos lengvaatlečiu tapo Simas Bertašius, laimėjęs 1500 m bėgimą ir finišavęs antras 3000 m rungtyje.
Šimtmečio bėgikas – toks epitetas jau spėjo prilipti prie 23-ejų S. Bertašiaus. Juozapo Garalevičiaus auklėtinis užfiksavo geriausius rezultatus per pastaruosius 20 metų 1500 m (3 min. 44,59 sek.) bei 3000 m (8 min. 6,72 sek.) distancijose.
„Ar draugai nepašiepia dėl prilipusio epiteto? Žinoma, kad pašiepia, o kartais taip į mane ir kreipiasi, – nusijuokė S. Bertašius. – Tikiuosi, kad laikui bėgant pavyks aplenkti ir ne vieną XX a. Lietuvos bėgiką.“
Bėgimui užgrūdino ir darbai kaime
Pastaruosius penkerius metus Vilniuje gyvenantis S. Bertašius bėgimo pagrindus statė Raseinių rajone – Nemakščiuose.
„Važinėjau į mokyklą šiame miestelyje ir gal septintoje klasėje mane paėmė į rajonines varžybas. Tada treneris Eugenijus Petrokas mane pastebėjo ir pakvietė ateiti į treniruotes, nors bėgdamas nebuvau lyderis net savo klasėje, – prisiminė S. Bertašius. – Stadionas Nemakščiuose atsirado po kelerių metų, kai baigiau mokyklą. Iki tol buvo asfaltuotas takelis ir mes ten bėgiodavome.“
Vaikystėje bėgikas į sportą žiūrėjo kaip į pramogą – treniruodavosi du kartus per savaitę, o varžybas lygino su išvykomis su klase.
„Varžybos man prilygo išvykoms į ekskursijas, nieko rimto neplanavau, apie jokius svarbius čempionatus, olimpiadas negalvojau“, – sakė S. Bertašius.
Lengvaatletis teigė, kad kaime prabėgusi vaikystė sportuojant suteikė teigiamą impulsą.
„Darbai užgrūdino, sustiprino fiziškai. Tačiau dabar grįžęs namo išvengiu pačių sunkiausių darbų, nes tėvai žino, kad artėja varžybos, prižiūri“, – šyptelėjo bėgikas.
Iš paskutinės vietos – į pirmą
Svarbiausiomis karjeros varžybomis S. Bertašius įvardija tris Europos komandinius čempionatus. Bėgiko pasirodymai juose skyrėsi kaip diena ir naktis: 2014 metais Estijoje 3000 m rungtyje jis liko paskutinis – dvyliktas, po metų Graikijoje aplenkė du varžovus ir finišavo dešimtas, o praėjusią savaitę Izraelyje buvo pirmas 1500 m rungtyje ir antras bėgdamas 3000 m.
„Pirmą komandinį čempionatą prisimenu labai gerai, bet ne iš gerosios pusės – labai jaudinausi. Varžybų dieną perdegiau ir pasiekiau apie 20 sekundžių prastesnį rezultatą, nei buvau bėgęs prieš kelias savaites, – prisiminė S. Bertašius. – Kitas komandinis čempionatas buvo Kretoje, ten važiavau būdamas psichologiškai stipresnis, tačiau fizinė forma neprilygo konkurentams. Aplenkiau porą varžovų, o tai – pasiekimas, nes prieš išvykdamas bijojau likti paskutinis.“
Per porą metų perspektyvaus bėgiko rezultatai šoktelėjo įspūdingai – 2017-ųjų vasaros sezone S. Bertašius iki 3000 m rungties Izraelyje buvo laimėjęs visas varžybas, kuriose dalyvavo.
„Jau sezono pradžia optimistiškai nuteikė. Gegužės pabaigoje dalyvavau Rygos taurės varžybose, ten tarp visų dalyvių turėjau šeštą rezultatą, konkurentų asmeniniai rekordai buvo kone dešimt sekundžių geresni, tačiau pavyko laimėti. Suvokiau, kad su visais galima bėgti, kova vyksta realiu laiku“, – aiškino lengvaatletis.
Beje, Europos komandiniame čempionate S. Bertašius taip pat nebuvo priskirtas prie favoritų – kai kurių varžovų rezultatai viršijo ir Lietuvos rekordą (3 min. 40,90 sek.).
Stadione pranoksta olimpiečius
Stadiono takuose S. Bertašius ilgą laiką konkuravo su Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavusiais maratonininkais Remigijumi Kančiu bei Valdu Dopolsku. Dabar pastarieji stadione vykstančiose varžybose – reti svečiai.
„Lyginant mūsų rezultatus stadione, dabar juos lenkiu gana nemažai. Natūraliai kyla visokių minčių, o ir iš trenerio sulaukiu pasakymų, kad tikrai galiu bėgti maratoną, – teigė S. Bertašius. – Bėgant stadione penkis kilometrus treniruotės būna gana panašios – atliekame daug ilgų krosų. Pagal juos treneris gali pasakyti, ar aš įveikčiau maratoną ir ar galėčiau jį įveikti greitai. Bet kol rezultatai kyla stadione, būtų gaila palikti stadiono rungtis žinant, kad nepasiekiau savo maksimumo.“
Lengvaatletis neslepia, kad bėgti maratoną būtų naudingiau finansiškai. Jokiuose svarbiausiuose suaugusiųjų ar jaunimo čempionatuose nedalyvavęs bėgikas nefigūruoja ir valstybės finansuojamų sportininkų sąraše, retai dalyvauja treniruočių stovyklose.
„Būtų tikrai lengviau bėgti maratoną, nes galėčiau prisidurti lėšų finansiškai. Dabar labai retai pasitaiko varžybų, kur galima laimėti pinigų. Nesu labai reiklus žmogus. Penktus metus gyvenu Vilniuje, visus penkerius – studentų bendrabutyje. Turiu tikslą bėgti, o finansine puse pasirūpina tėvai – mano didžiausi rėmėjai. Be jų pagalbos rezultatai taip greitai neaugtų“, – tėvams dėkojo S. Bertašius.
Prie sportininko progreso šiemet prisidėjo sporto klubas „Cosma“ – pavasarį lengvaatlečiui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti treniruočių stovykloje Zakopanėje (Lenkija).
„Rudenį įstojau į magistrantūrą, o viena to priežasčių buvo ta, kad galėčiau toliau sportuoti. Kol kas viskas pasiteisino, sutapo taip, kad būtent šiemet pakilo rezultatai. Gal dėl to, kad išvažiavau mėnesiui į stovyklą – į aukštikalnes Zakopanėje. „Cosma“ suteikė tokią galimybę ten praleisti mėnesį ir, manau, pateisinau jų lūkesčius“, – vylėsi bėgikas.
Tikslas – šalies rekordas
Lietuvoje vykstančiuose masiniuose bėgimuose S. Bertašius – retas svečias. Savo jėgas mėgėjų varžybose sportininkas išbando tik pasibaigus stadione vykstančių varžybų sezonui.
„Treneris nuolat pabrėžia, kad varžybos – ne tik fizinis, bet ir psichologinis nuovargis, tad kuo daugiau varžybų, tuo daugiau psichologinio nuovargio, o tai atsilieptų mano rezultatams takelyje. Reikia žinoti, koks yra pagrindinis tikslas, ir jo laikytis“, – aiškino J. Garalevičiaus auklėtinis.
Dabar lengvaatlečio mintyse Lietuvos rekordai, iki kurių trūksta vis mažiau ir mažiau. Didžiausias galimybes sportininkas turi 1500 m rungtyje: dar 1987-aisiais Pavelo Fedorenkos pasiektas šalies rekordas lygus 3 min. 40,90 sek.
„Iki šio sezono negalvojau apie jokį Lietuvos rekordą, bet kai rezultatai pakilo gana nemažai, supratau, kad viskas yra įmanoma. 1500 m rungties asmeninis rekordas pagerėjo trimis sekundėmis, o iki Lietuvos rekordo liko 3,7 sek., – skaičiavo S. Bertašius. – Gal ne šiais ir ne kitais metais, bet ateityje tai gali būti pasiekiama. Dar šią dieną galėčiau numesti 1–2 sekundes bėgdamas su gera konkurencija.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija
Nuotraukos Alfredo Pliadžio