Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Skrydžiai ir sveikata: kada geriau neskristi?
Šeima ir sveikata

Skrydžiai ir sveikata: kada geriau neskristi?

ATNAUJINTA:5 sausio, 2022Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Skrydis žmogaus sveikatos iš esmės neveikia, tačiau kiekviena rimtesnė liga, o kartais net ir paprasčiausia sloga gali sugadinti atostogas dar net neatvykus į atostogų kurorto viešbutį. Nors įprasta sloga, atrodytų, menka problema, bet skrydžio metu ji gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti klausą. Kokiomis procedūromis galime išgelbėti atostogas, o kada skrydį reikia pakeisti vizitu pas gydytoją?

Pixabay.com nuotr.

Peršalimas – pavojus klausai

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, jog peršalimą pasigavęs žmogus skrydžio metu gali jaustis visai neblogai, tačiau jo organizme esantis virusas gali užkrėsti kitus skrydžio keleivius. O jei užkrečiamos ligos simptomai išties ryškūs, lipant į lėktuvą skrydžio palydovai gali neleisti skristi dėl grėsmės aplinkiniams. Todėl labai svarbu greitai reaguoti ir, jei gerklės skausmą, kosulį ar pakilusią temperatūrą pajutote likus kelioms dienoms iki skrydžio, iš karto į pagalbą pasitelkite sveikimui svarbias procedūras.

„Jei liko kelios dienos iki atostogų, mirkykite kojas karštame vandenyje su druska, darykite inhaliacijas, gerkite kuo daugiau skysčių – taip greičiau pašalinsite ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus, sumažinsite gleivių gamybą ir liga pasitrauks greičiau“, – pataria J. Juodsnukytė.

Sakoma, kad sloga praeina per 7 dienas, tad jei iki atostogų pagyti nespėjote, prieš pat skrydį reikėtų imtis papildomų sveikatos priemonių. „Sergant net mažiausia sloga, pakilimo ir nusileidimo metu, kai keičiasi slėgis, užgulusi nosis neleidžia išsilyginti spaudimui tarp vidurinės ir išorinės ausies, todėl gali pradėti labai stipriai skaudėti galvą ir užgulti ausis. Jei sloga stipresnė ir sergate sinusitu, galite net iš dalies apkursti“, – akcentuoja vaistininkė.

Prieš lipant į lėktuvą reikėtų išplauti nosį su jūros vandeniu ir naudoti preparatus, kurie atkemša nosį. Šiuos preparatus verta pasiimti ir į lėktuvo saloną, kad procedūrą pakartotumėte prieš lėktuvui leidžiantis. Sumažinti nemalonų užgulusių ausų jausmą gali padėti ir kramtomoji guma, ledinukai – tai padeda kontroliuoti besikeičiantį slėgį ausyse ir nemalonių pojūčių tikimybė gerokai sumažėja.

Judėjimas – vaistas kojoms

Ilgas sėdėjimas nepatogioje padėtyje ir nejudrumas kelionės metu sukelia kraujo apytakos sutrikimus, o tai gali paskatinti susiformuoti kraujo krešulius venose. Pavojus kyla ilgesnėse nei 4 val. kelionėse automobiliu, autobusu ar lėktuvu.

„Kai žmogus ilgai sėdi vienoje vietoje tolimesnių skrydžių metu, o tai gali būti net 10 valandų, gali išsivystyti trombozė. Nors daug judėti lėktuve nepavyks, reikėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudinti pėdas, atsistoti ir pasivaikščioti bent iki tualeto, kad suaktyvėtų kraujotaka“, – sako specialistė.

Kraujotakos sutrikimų rizika padidėja ne tik sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, atidesnėms reikėtų būti ir nėščioms moterims. Pasak vaistininkės, nėščiosioms apskritai reikėtų vengti ilgesnių nei 3–4 val. skrydžių ir prieš kiekvieną kelionę pasitarti su gydytoju. Jei gydytojas jokių didesnių grėsmių neįžvelgia, atšaukti atostogų tikrai nereikia, pakanka atsipalaiduoti ir kas 30 min. pasivaikščioti lėktuvo salone.

Kai skausmas – rimtas ženklas

Bene pavojingiausias organizmo signalas prieš skrydį – krūtinės skausmas. Jei pajutote stiprų krūtinės skausmą, reikėtų rimtai įvertinti, ar tai nėra miokardo infarkto ženklas ir ar esate pasiruošęs skristi. Visgi krūtinės skausmo priežasčių gali pasitaikyti įvairių, todėl reikia įvertinti skausmo intensyvumą, vietą ir pobūdį.

„Ūmaus miokardo infarkto metu jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje, kuris plinta į kairę arba dešinę ranką ar aplinkines zonas. Tačiau jei pajutote skausmą giliau įkvėpę ar atlikę staigesnį judesį, skubėti atšaukti skrydžio nereikėtų, nes tokio pobūdžio skausmas įprastai nėra tiesiogiai susijęs su širdies ligomis. Jis dažniausiai praneša apie tarpšonkaulinio nervo pažeidimus ir uždegimą, kurį galima nuslopinti organizmą papildžius B grupės vitaminais“, – pažymi J. Juodsnukytė.

Jauniems žmonėms širdies ligų sukeltas skausmas pasireiškia rečiau nei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau, pasak vaistininkės, šią riziką labai padidina rūkymas. Tad jeigu jaunas rūkantis žmogus, taip pat turintis antsvorio, padidėjusį cholesterolį ar sergantis diabetu, pajuto ūmų skausmą krūtinės srityje, būtina kreiptis į gydytoją ir prieš kelionę pasitikrinti.

Nukelti kelionę lėktuvu gali tekti ir po chirurginių procedūrų, todėl planuojant atostogas po planinės operacijos būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir skristi tik tuomet, jei jis patvirtina, kad dėl slėgio pokyčių neatsiras jokių komplikacijų ir negresia vidinis kraujavimas.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMokslo ir technologijų inovacijų konkurse Kinijoje lietuviai užėmė trečiąją vietą
Kitas straipsnis Pirmojoje Pasaulio lietuvių bendruomenės stovykloje – vaikai iš dvylikos šalių

Susiję straipsniai

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026

Lietuviškas kokybiško gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo būdas

6 gegužės, 2026

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.