Šiandien minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šią dieną siekia atkreipti dėmesį į pasyviojo rūkymo žalą. Nors daugiausia kalbama ir žinoma apie tabako žalą rūkančiajam, tačiau tabakas kenkia daugiau nei vienu aspektu. Be tiesioginio tabako poveikio vartotojui, jis veikia ir tuos, kurie ne savo noru priversti įkvėpti tabako dūmų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais pasyvusis rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Dėl šios priežasties rūkantis žmogus kenkia ne tik sau pačiam, bet ir savo šeimos nariams ar aplinkiniams. Apie 15 proc. cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkymo metu, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Vieną prirūkytoje patalpoje praleistą valandą galima prilyginti vienai surūkytai cigaretei.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai prirūkytose patalpose tenka būti 25–54 metų amžiaus žmonėms. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų. PSO duomenimis, pasaulio mastu 40 proc. vaikų, 33 proc. vyrų ir 35 proc. moterų yra nuolat veikiami rūkymo patalpose.
Tabako dūmuose randama daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, įskaitant šimtus tų, kurios yra toksinės, ir apie 70 tų, kurios gali sukelti onkologines ligas. Visuomenės sveikatos specialistė Lina Kleinauskienė primena, kad pasyvusis rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Ilgainiui pasyvusis rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 procentų. Tabako dūmams ypač jautrūs vaikai. Jie dažniau serga astma, kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, vidurinės ausies uždegimu. Vaikams, kuriems nustatyta astma, pasyvusis rūkymas padažnina astmos priepuolius ir pailgina jų trukmę.
Rūkymo ir nerūkymo zonų atskyrimas gali sumažinti kontaktą su tabako dūmais, tačiau tai negali užtikrinti visiškos nerūkančiųjų apsaugos nuo kenksmingo dūmų poveikio. Tabako likučiai aptinkami aplinkoje net tuomet, kai rūkančiojo ten nebėra. Šie likučiai byloja apie aplinkos užteršimą ir yra neatsiejami nuo poveikio sveikatai. Tokiu atveju pasireiškia paslėptas tabako dūmų pavojus – manoma, jog tabako dūmais užteršta aplinka neigiamai veikia sveikatą. Aplinka gali būti užteršta tabako dūmuose esančiomis medžiagomis, kurios patenka ant įvairių paviršių, įskaitant sienas, duris, užuolaidas, kilimus, baldus, grindų dangą ir kitus paviršius. Teršalai gali būti pakartotinai įkvepiami kartu su kitomis ore esančiomis dulkėmis, taip pat teršalai gali reaguoti su kitomis dalelėmis aplinkoje bei sukurti dar pavojingesnius junginius, kurie vėliau patenka į žmonių ar gyvūnų organizmus.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, aplinkoje susidarę teršalai su tabako dūmų dalelėmis į organizmą patenka per odą, burną ir įkvepiamą orą. Jie yra ypač kenksmingi vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir gyvūnams, nes jie daugiau laiko praleidžia patalpose, dažniau kontaktuoja su įvairiais paviršiais, vaikai dažnai čiupinėja ir deda į burną įvairius daiktus.
Patalpose, kuriose buvo rūkoma, tabako dūmuose randami teršalai išlieka ir po kelių mėnesių, net jei būstas buvo išvalytas ir paruoštas naujiems gyventojams. Vadinasi, patalpų valymas nėra efektyvus būdas pašalinti su tabako dūmais išskiriamus teršalus.
Rekomendacijos, kaip sumažinti galimą žalingą poveikį sveikatai:
● venkite patalpų, kuriomis ilgai naudojosi arba kuriose gyveno rūkantys žmonės;
● reikalaukite, kad nebūtų rūkoma automobiliuose ir patalpose;
● perspėkite, jei rūkantieji nepaiso draudimo rūkyti ženklų;
● namuose, kuriuose buvo ilgai rūkoma, reikia pakeisti kilimus, ventiliacijos sistemas, baldus ir kita.
● geriausia vengti visų patalpų, kurios buvo naudojamos rūkančiųjų, bent jau tol, kol bus išsiaiškinta, kaip galima visiškai išvalyti tabako dūmų likučius.
Giedrė Macaitienė ir Lina Kleinauskienė, visuomenės sveikatos specialistės
„Shutterstock“ nuotr.