Kankina lūžinėjantys nagai, pablyškusi oda ar staiga pradėję gausiau slinkti plaukai? Daugelis mano, kad pagrindinės to priežastys yra nuolatinis stresas, įtampa darbe ar miego trūkumas. Visa tai turi nemažai įtakos, tačiau dažniausiai priežastys yra kur kas gilesnės. Sveikatos specialistų teigimu, jaučiant šiuos simptomus vertėtų atkreipti dėmesį į kraujo būklę.
„Kraujo pokyčiai gali būti susiję su daug priežasčių – sumažėjusiu eritrocitų ir hemoglobino kiekiu, padidėjusiu ar sumažėjusiu leukocitų, trombocitų kiekiu ar pakitusiais kraujo krešumo rodikliais, tačiau dažniausiai pasitaikanti priežastis, pasireiškianti tokiais neįprastais simptomais, kaip lūžinėjantys nagai ar plaukų slinkimas, yra anemija. Kitaip ši liga dar vadinama mažakraujyste“, – teigia šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.
Gydytojai antrina ir farmacininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad anemija dažniausiai susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas.
„Ankstyvoji anemijos forma dažniausiai neturi aiškių požymių ir organizmas ilgą laiką sugeba tiesiog prisitaikyti. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Tačiau negydoma anemija gali privesti net iki mirties, tad pajutus neaiškius simptomus vertėtų iš karto išsitirti“, – pataria vaistininkė.
Simptomų gausa
Gydytojos D. Makaravičienės teigimu, dėl nusilpusio kraujo ir anemijos perspėja visas simptomų kompleksas. Be jau anksčiau išvardytų požymių, jus gali kamuoti padidėjęs dirglumas, nupoliruoto liežuvio jausmas, greitas nuovargis ar atminties pablogėjimas.
„Taip pat galite jausti galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, permušimus, dusulį, bendrą raumenų silpnumą, blogą apetitą. Hemolizinės anemijos atveju būna gelsvo atspalvio oda, gelsvi akių baltymai, rudos spalvos šlapimas ir padidėjusi blužnis“, – ligos priežastis vardija D. Makaravičienė.
Farmacijos specialistė sako, kad anemija neretai serga ir vaikai. „Susirgę mažakraujyste, mažieji ligoniukai ima prasčiau mokytis, praranda apetitą, sumažėja jų aktyvumas, gali sulėtėti ir vystymasis. Jeigu mažasis staiga užsimanė sukirsti molio, kreidos ar žemių, taip pat galite įtarti anemiją. Be to, ja gali sirgti net ir kūdikiai“, – teigia E. Ramaškienė.
Kraują stiprinkite ir nejausdami simptomų
Vaistininkė pastebi, kad dalis mūsų kraujo savybių priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo to, kaip gyvename: ar neturime žalingų įpročių, ar vartojame subalansuotą maistą.
„Kraujui reikalingos šios pagrindinės maistinės medžiagos: geležis, baltymai ir folio rūgštis. Pavyzdžiui, geležies gausu gyvuliniame ir augaliniame maiste, tačiau gyvulinės kilmės geležis yra lengviau pasisavinama organizmo. O kad geležis dar lengviau patektų į kraują, kartu patarčiau vartoti ir vitamino C turinčius produktus“, – rekomenduoja vaistininkė.
Pasak jos, baltymai yra svarbūs antikūnams ir kraujo krešuliams susidaryti. Jie padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Taip pat baltymų turi augalinės kilmės maistas: riešutai, pupelės, sojos ir ankštinės daržovės.
Farmacininkė rekomenduoja vartoti ir pakankamai B grupės vitaminų, iš kurių svarbiausi vitaminas B6, folio rūgštis ir vitaminas B12. Jie palaiko raudonųjų kraujo kūnelių ir baltymų medžiagų apykaitą kraujyje.