Kaip per tris minutes įdomiai, išsamiai ir paprastai paaiškinti technologijų pasaulio įdomybes, pristatyti naujausius mokslo atradimus ir pasidalyti savo žiniomis su publika? Atrodytų, ši misija per daug sunki, kad būtų įmanoma. Tačiau KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto taikomosios matematikos absolventas Valentas Gružauskas įrodė, kad „Šlovės laboratorijoje“ laurus skinti gali ir tiksliųjų mokslų atstovai.
Gegužės 24 d. „Šlovės laboratorijos“ finalo metu 13 studentų ir mokslininkų iš įvairių Lietuvos universitetų mėgins charizmatiškai ir kūrybiškai paaiškinti įvairias tiksliųjų mokslų teorijas. Dalyvių kalbas vertins žinomų mokslininkų ir komunikacijos specialistų komisija, o laimėtojas keliaus į Jungtinę Karalystę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso finale.
Kalbiname vieną iš 13 finalininkų – KTU studentą Valentą Gružauską.
Kaip jautiesi aplenkęs kitus varžovus ir patekęs į finalą?
„Šlovės laboratorija“ į finalą atrenka tik tuos dalyvius, kurie gali įdomiai pateikti mokslą. Šiais metais buvo tikrai įspūdingų pristatymų, todėl daug kas priklauso nuo komisijos požiūrio ir dalyvio nuotaikos pristatymo metu. Žinoma, pasiruošimas irgi daug ką lemia, bet šiame konkurse labiau žiūrima į dalyvio charizmą, entuziazmą ir pristatymo turinį.
Valentai, kaip šovė mintis dalyvauti „Šlovės laboratorijoje“?
Norėjau studijų metu įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Dalyvauti mokslinėje veikloje ir pasidalyti savo patirtimi – vienas iš mano tikslų. Nesu vienas iš geriausiai besimokančių studentų, tačiau man patinka įvairių technologijų pritaikymas ir žinau, kad turiu ką papasakoti. Esu dėkingas KTU Studentų informacijos centro darbuotojai Vaidai Godvišaitei – ji paskatino mane dalyvauti „Šlovės laboratorijoje“. Jei ne jos palaikymas, nebūčiau dalyvavęs šiame renginyje ir tuo labiau nebūčiau patekęs į finalą.
Kokią mokslo idėją ir kaip pristatei?
Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl patekau į finalą. Pastaruosius pusantrų metų dirbau įmonėje „Agito“, kuri verčiasi gamybos procesų kokybės automatizavimu. Mano pristatymas buvo apie prancūziškų batonų gamybos linijos kokybės automatizavimą. Ši gamybos linija perpjauna batonus pusiau, juose išgręžia skylę ir taip gamina dešrainius, kurių galima įsigyti prekybos centruose ar degalinėse. Algoritmas iš principo išskiria bandelės kontūrą, naudodamas „Findcontour“ kontūro išskyrimą, ir tada įvertina minimalų atstumą tarp rastų kontūrų. Šį algoritmą realizavo mano kolega Vincentas Mulevičius, man teko šiek tiek padėti ir kartu su juo dirbti. Jei norite sužinoti daugiau apie šią sistemą, kviečiu dalyvauti mokslo konkurse-parodoje „Technorama“, kuri vyks gegužės 21 d. „Santakos“ slėnyje, Kaune.
Pristatyti mokslą kaip populiariosios kultūros dalį – nelengva užduotis. Kaip pavyko sudominti žiūrovus ir komisiją savo idėja?
Pasirinkus šią temą itin daug stengtis nereikėjo. Per trumpą laiką svarbu suteikti bendrą informaciją, keletą faktų ir nepamiršti vaizdo priemonių. Pristatymo metu komisijai parodžiau bandelę ir turėjau pasidaręs sistemos etapų nuotraukų. Pristatymo pabaigoje norėjau komisijai pagaminti dešrainių, kurie pateikiami rinkai, tačiau to neprireikė – ir taip patekau į kitą etapą.
Kodėl pasirinkai būtent tokią pristatymo formą?
Manau, didžiausia problema, su kuria susiduria tiek mokslininkai, tiek kiekvienas studentas, yra ta, kad mes nemokame savęs pristatyti ir pateikti. Parodome per mažai pasitikėjimo savimi, per mažai entuziazmo ir dažnai pateikiame tai, kas įdomu mums, o ne mūsų pašnekovui.
Tavo idėja – parodyti, kad mokslas yra įdomus, tereikia entuziazmo ir noro juo domėtis. Kokią žinutę visuomenei, mokslu besidomintiems žmonėms, nori perduoti šia idėja? Kaip manai, ar ją greitu metu įgyvendinsi?
Nemanau, kad tai bus paprasta, bet savo idėja noriu paneigti susidariusį stereotipą, kad pasaulyje išteklių kiekis ribotas. Tokia nuomonė susidariusi įvairiose srityse. Pavyzdžiui, gavęs darbo vietą, ją atimi iš kito, žmonės prašo pašalpų, vyksta karai ir t. t. Iš tikrųjų tai yra netiesa. Tiek ekonomika, tiek technologijos klesti. Anksčiau žemės sklype buvo kelių aukštų pastatas, o šiuo metu tame pačiame sklype gali stovėti dangoraižis. Todėl jokių limitų gyvenime nėra, tai priklauso tik nuo mūsų mąstymo.
Kokios kitų jaunųjų mokslininkų idėjos Tave nustebino?
Kiekvienas dalyvis pasirodę esąs savo srities specialistas; jų atstovaujamos sritys buvo labai įvairios. Sutikau įdomių žmonių, buvo naudinga su jais pabendrauti. Visų pristatymų negirdėjau, tačiau patys dalyviai man tikrai patiko. Man įspūdį padarė merginų pristatymai, pavyzdžiui, medicinos mokslų daktarė Alina pristatinėjo vėžio auginimo tyrimus viščiuko kiaušinyje. Kita mergina, Kamilė, pristatinėjo miegapelių veisles ir jų populiacijos ypatumus Lietuvoje.
Kaip vertini pačią konkurso koncepciją? Ar toks konkursas yra naudingas ir populiarus tarp Lietuvos jaunimo?
„Šlovės laboratorijos“ idėja man tikrai patinka. Ji skatina jaunimą įgyti mokslinės patirties ir ja dalytis su kitais. Toks principas yra svarbus kiekvienam žmogui, norinčiam pasiekti gyvenime sėkmę. Be to, „Šlovės laboratorijos“ atstovai organizavo mokymus, juos vedė „BBC News“ mokslo žurnalistas Quentinas Cooperis. Jis parodė, kaip svarbu pasauliui tinkamai pateikti informaciją apie mokslą. Pvz., vienas straipsnis apie vakcinas buvo pateiktas klaidingai, ir tai lėmė daug mirčių, nes dėl publikacijos nemažai žmonių atsisakė vakcinų, nors jos nebuvo kenksmingos.
Ar skatintum jaunimą rinktis mokslinės karjeros galimybes? Jei taip, kodėl?
Manau, kad taip, jaunimas turėtų dirbti su technologijomis, jas kurti. Ši jaunimo karta vadinama Y karta, kuri augo su technologijomis ir gyvenimo neįsivaizduoja be interneto ar mobiliojo telefono. Būtent ši karta ir gali labai daug prisidėti prie pasaulio vystymosi, tačiau viskas priklauso nuo srities. Gali būti teoretikas ir išmanyti viską apie nieką arba gali kurti ir rodyti, kaip technologijos gali būti plėtojamos toliau.
Ko finale palinkėtum sau?
Esu pasirinkęs temą, aktualesnę visuomenei nei mokslui, todėl tikiuosi, kad mano nuojauta neapvils ir pelnysiu ne tik publikos, bet ir komisijos simpatijas. O jeigu taip ir atsitiks, mielai vėl pasimatysime ir pakalbėsime apie pasaulinį „Šlovės laboratorijos“ finalą Didžiojoje Britanijoje.
„Šlovės laboratorijos“ (angl. „Famelab“) konkursas pradėtas rengti 2005 metais Jungtinėje Karalystėje Čeltenhamo mokslo festivalio metu. Nuo 2007 m. konkursą organizuoja Britų taryba. Kiekvienais metais konkursas sulaukia didelio dėmesio. Jis rengiamas įvairiose šalyse, tarp kurių – Austrija, Graikija, Izraelis, Vokietija, Honkongas, Marokas, Egiptas ir kt. Šiais metais konkurse dalyvauja daugiau nei 25 pasaulio šalys. Šio pasaulinio projekto tikslas yra įkvėpti ir paskatinti jaunuosius mokslininkus aktyviai, atvirai ir originaliai dalytis savo idėjomis, bendrauti su plačiąja visuomene. Mokslo pristatymo renginys skirtas atrasti iškalbingiausiems mokslo atstovams, sugebantiems savo srities žinias perteikti visiems suprantama kalba ir būdais, gebantiems mokslu sudominti bet kurį klausytoją. „Šlovės laboratorija“ suteikia galimybę mokslu besidomintiems žmonėms viešai pasidalyti savo entuziazmu, originaliais ir smagiais būdais pristatyti pasirinktas mokslines temas ir idėjas.
ktu.edu