Darbo užmokesčio pokyčiai, ko gero, yra antroji pagal populiarumą tema, kai visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika. Tačiau, remiantis „Sodros“ turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, vis dėlto turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose.
Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų. Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia nuomone, galima paaiškinti tuo, jog algų padidėjimas vis dėlto yra per mažas, „netikras“ arba trumpalaikis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 mln. eurų, arba 12,4 proc., didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7 proc.) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.
„Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai „Sodros“ įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos“, – sako „Sodros“ direktoriaus patarėja J. Varanauskienė.
Dažniausiai didėjo minimalią mėnesinę algą ar mažiau uždirbančių asmenų pajamos
Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59 proc. atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5 procentais, 20 proc. atvejų sumažėjo daugiau negu 5 procentais, o 21 proc. atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5 proc. ribos.
„Dažniausiai (78 proc. atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis – nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60 proc.) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt, didelę įtaką padarė MMA padidinimas – žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta“, – teigia J. Varanauskienė.
Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 m. darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti 7 atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų – tik maždaug kas antras (56 proc.). „Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį“, – sako J. Varanauskienė.
Mažas arba „netikras“ padidėjimas – priežastis, kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė
Pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė. „Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnė. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius“, – teigia J. Varanauskienė.
„Jei darysime prielaidą, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai tik dalį pajamų gauna kaip formalų atlyginimą, nuo kurio mokamos visos įmokos, o kitą dalis išmokama apeinant „Sodrą“, jiems realiai gaunamos pajamos galėjo ir nepadidėti, nors darbo užmokesčio ataskaitose skaičiai ir didesni“, – įsitikinusi „Sodros“ ekspertė.
Turimi duomenys neparodo, dėl ko konkrečiai didėjo draudžiamosios pajamos: ar buvo padidinta žmogaus alga, ar tas padidėjimas buvo tik trumpalaikis, vienkartinis. „Taip galėjo nutikti, pavyzdžiui, dėl to, kad žmogus gavo šiek tiek didesnę metinę premiją ar kitas papildomas išmokas. Tokiu atveju didesnes draudžiamąsias pajamas gavę žmonės šio pokyčio nelaiko algos padidėjimu“, – priduria Julita Varanauskienė.