Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui, Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, kurie aukštą temperatūrą, kosulį ir kitus virusinės ligos simptomus bando įveikti griebdamiesi antibiotikų, teigia vaistininkai. Lapkričio 18 dieną, Europos supratimo apie antibiotikus dieną, specialistai perspėja, kad netinkamai vartojami antibiotikai ne tik nepadės įveikti tokių negalavimų, bet ir gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių sveikatai.
„Bakterijų sukeliamoms infekcijoms, pvz., bakteriniam plaučių ar gerklės uždegimui, gydyti antibiotikai būtini, juos skiria gydytojas. Tačiau, kaip rodo praktika, neretai žmonės, „pasiklausę kaimyno“, tuos pačius antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir kitiems negalavimams gydyti, o tai jau pavojus sveikatai, nes silpninamas imunitetas. Nors ši tendencija nėra taip paplitusi kaip, tarkime, prieš dešimt metų, vis dėlto tokių atvejų pasitaiko gana dažnai“, – teigė vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Jos teigimu, dažniausiai klaidingai manoma, kad antibiotikai yra veiksmingi gydant peršalimą ir gripą, t. y. virusines infekcijas. „Būtina prisiminti, kad antibiotikai virusų neveikia, o net 80 proc. visų bronchitų, sinusitų, gerklės uždegimų yra būtent virusinės kilmės. Taip pat klaidingai manoma, kad antibiotikai mažina temperatūrą, malšina skausmą, lengvina atsikosėjimą, padeda esant sutrikusiai žarnyno veiklai. Bandant atsikratyti šių simptomų antibiotikais, galima sulaukti ne naudos, o žalos“, – sakė vaistininkė.
J. Švarcaitės tvirtinimu, net jeigu gydytojas paskyrė antibiotikų, simptomams lengvinti dar reikėtų vartoti kitas simptomines priemones. „Antibiotikai suveikia tik per 2–3 dienas ir pašalina negalavimo priežastį, tačiau simptomai neretai išlieka. Todėl vertėtų visada laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų, kada, kaip ir su kuo reikėtų derinti antibiotikus. Taip pat jokiu būdu nevertėtų nutraukti gydymo antibiotikais vos pagerėjus savijautai“, – aiškino vaistininkė.
Pasak specialistų, vienas pavojingiausių netinkamo antibiotikų vartojimo padarinių yra atsparių bakterijų vystymasis. „Žmonės kartais stebisi, kodėl antibiotikai ne visada yra veiksmingi, reikia ieškoti kitų vaistų ir kitų gydymo būdų. Visuomenei dešimtmečiais vartojant juos netinkamoms ligoms gydyti ar netinkamomis dozėmis, taip pat naudojant ligų prevencijai ilgainiui išsivysto atsparumas antibiotikams ir atsiranda vadinamųjų superbakterijų, kurioms įveikti jau reikia sudėtinės terapijos. Prie to prisideda ir tendencija antibiotikus duoti galvijams, kurių pieną geriame ir mėsą valgome“, – sakė J. Švarcaitė.
Vaistininkė apibendrino, kad, palyginti su europiečiais, lietuvių žinios apie antibiotikus ir jų vartojimą yra vidutinės. Daugiausia antibiotikų suvartoja ir dažniausiai netinkamai juos vartoja Pietų Europos šalių gyventojai – ispanai, graikai, rumunai. Geriausiai apie antibiotikus informuoti ir dėl to jų mažiausiai suvartojantys yra skandinavai, taip pat belgai ir vokiečiai.