Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams atlikus patikrą, erkiniu encefalitu susirgusios keturių asmenų šeimos sodyboje Klaipėdos rajone, Utrių kaime, ši liga diagnozuota ir dviem ožkoms.
Įtariama, kad erkiniu encefalitu šeima galėjo užsikrėsti vartodama nevirintą, nepasterizuotą savo laikomų ožkų pieną ar jo produktus. Ožkos buvo ganomos pievelėje prie namų, todėl manoma, kad sodybos teritorijoje esančios erkės gali būti encefalito viruso nešiotojos.
VMVT primena, kad žmonės šiuo virusu dažniausiai užsikrečia įsisiurbus erkei, tačiau susirgti galima ir vartojant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose. Štai pieną laikant buitiniame šaldytuve šie virusai išlieka iki dviejų savaičių, o grietinėje, svieste – net ilgiau nei du mėnesius.
Patariama maistui nenaudoti termiškai neapdoroto ožkų pieno ar jo produktų. Virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūva per 2 minutes, veikiant 70 °C temperatūrai – per 5 minutes. Siekiant apsaugoti gyvulius nuo erkių, rekomenduojama jų neganyti pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose ar drėgnose vietose.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Kristinos Stakytės, klinikiniai erkinio encefalito požymiai ožkų populiacijoje dažniausiai lieka nepastebėti. Pagrindinis infekcijos ištyrimo būdas – laboratoriniai tyrimai.
Žmonėms efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laiko, kol erkės dar neaktyvios. Taip pat galima naudoti erkes atbaidančias priemones, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų jų poveikis yra trumpalaikis. Tad svarbu įdėmiai skaityti instrukcijas ir priemones naudoti nurodytais terminais.
Erkių aktyvumo pikas yra kovo–spalio mėnesiai. Pirmasis sergamumo padidėjimas registruojamas birželio mėnesį, antrasis (gerokai didesnis) – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.