Ramunė Adomaitienė – viena geriausių Lietuvos parolimpinių sportininkių, iškovojusi ne tik ne vieną medalį pasaulio bei Europos čempionatuose, bet ir garbingas ketvirtąsias vietas Parolimpinėse žaidynėse. „Jei ne prieš dvidešimt metų nutikusi nelaimė, nežinia, ar būčiau pasiekusi tai, ką pasiekiau dabar“, – svarsto Ramunė, kuri ne tik iki šiol aktyviai sportuoja, bet ir treniruoja jaunuosius sportininkus.
Pirmosios naujo sezono laidos „Pasaulis pagal moteris“ herojės Ramunės Adomaitienės istoriją galima pavadinti stiprybės istorija: nuo siaubingos tragedijos ir po jos ištikusios komos iki medalių bei ypač sėkmingų pasirodymų parolimpinėse žaidynėse. „Jaunystėje profesionaliai sportavau, visada labai norėjau važiuoti į Olimpiadą, tačiau patekti į rinktinę buvo labai sunku. Negali žinoti – galbūt likimas lėmė svajonei išsipildyti, tik jau pagal kitą scenarijų“, – laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei pasakojo Ramunė.
Lemtingi sutapimai
Prakalbus apie likimą, Ramunė pateikia ir daugiau šiurpuliukus per nugarą vejančių detalių: „Tik dabar suprantu, kiek lemtingų sutapimų buvo tą dieną – pirmoji diena naujame darbe, pirmoji dukros diena darželyje ir visiškai neplanuota išvyka: nors turėjau likti darbuotis, vyras išsivežė jam padėti vežti tepalus. Tame kelyje mus ir parbloškė traukinys“, – aplinkybes prisimena pašnekovė, kurią po nelaimės ištiko koma ir daugybinės traumos.
Atsistoti padėjo dukra ir noras judėti
Po komos Ramunei dingo atmintis: ji neprisiminė avarijos, neprisiminė savo vyro bei fakto, kad turi dukrą: „Atmintis užstrigo metuose, kai dar buvau netekėjusi. Tačiau prisiminiau, kad esu sportininkė. Tai man padėjo ne tik geriau pajausti savo kūną ir jį atkurti, bet ir norėti gyventi toliau: žinojau, kad noriu vėl sportuoti. Grįžus atminčiai ir pamačius dukrą įvyko svarbiausias lūžis: supratau, kad turiu gyventi dėl jos. Meilė jai išgelbėjo mane ir leido judėti į priekį“, – pasakoja Ramunė. Kelyje į naują gyvenimą Ramunė prisimena ir savo šunį: „Kai dar sunkiai vaikščiojau, visada stengiausi jį išvesti į lauką. Vieną šių pasivaikščiojimų pamenu puikiai: labai gražiai snigo, buvo puikus oras, tuo džiaugdamasis šunelis išsirovė į priekį. Nenorėjau jo paleisti, todėl ėmiau bėgti kartu. Kartu kritome į sniegą ir džiaugėmės sugrįžusia judėjimo laisve“, – šypsosi sportininkė.
Ketvirta vieta išgelbėjo gyvybę antrą kartą
Lemtingi sutapimai Ramunę lydi ir toliau: „Kai kelis kartus iš eilės parolimpinėse žaidynėse tik centimetru atsilikau nuo medalio, nusprendžiau dar kartą pereiti sveikatos komisiją: treneriai tvirtino, kad grupė, kurioje niekaip negaunu bronzos, yra man per stipri (parolimpinėse žaidynėse kategorijos kuriamos pagal žmogaus sveikatos būklę, o mano traumos grupėje, kurioje varžausi, buvo sunkiausios). Vis dėlto nuėjusi pas gydytoją pirmiausia sužinojau apie piktybinį auglį galvoje… Jei ne vizitas dėl perėjimo į kitą grupę, auglį būtume pražiopsoję“, – lengviau atsidūsta Ramunė.
Stiprybę perdavė ir Sibire užaugusi mama
Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei nusišypsojo laimė susipažinti ne tik su Ramune, bet ir su jos mama, taip pat trenere Algina Vilčinskiene. Būtent ši moteris, buvusi garsi rutulio stūmikė, padėjo dukrai atsistoti ir nueiti iki parolimpinių žaidynių. Paklausus, iš kur motinai semtis tiek stiprybės palaikant nelaimės ištiktą dukrą, Algina papasakoja: „Vaikystėje buvau ištremta į Sibirą. Ten ir išmokau niekada nepasiduoti. Užsigrūdinau, todėl Ramunės nelaimėje visada turėjau vilties, užsispyrimo, optimizmo.“
Pati Algina į sporto pasaulį taip pat pateko ne taip lengvai: „Sibire tapydavau, iš to šiek tiek užsidirbdavau. Norėjau studijuoti dailę, netgi sugebėjau įstoti į institutą, tačiau kaip tremtinė neturėjau pinigų pragyvenimui. Teko perstoti į kūno kultūros sritį vien dėl galimybės pernakvoti sporto salėje. O ten, pastebėjus mano sportinius duomenis, viskas ir prasidėjo“, – šypsosi pasitempusi moteris.
TV3 nuotr.