Gyvename įtampos kupinais laikais – neseniai kovojome su COVID-19 pandemija ir patyrėme socialinius bei judėjimo suvaržymus, o dabar su nerimu stebime tragišką situaciją Ukrainoje. Pastaruoju metu dažnas visuomenės narys gali jaustis sutrikęs, nerimastingas ar net patirti pirmuosius depresijos požymius. Kaip galime sau padėti ir sumažinti stresą ar nerimą? Sporto psichologė Lina Vaisetaitė teigia: „Fizinis aktyvumas, toks kaip bėgimas, yra vienas iš efektyviausių vaistų.“
Baimė susirgti, mažiau socialinių kontaktų, finansiniai sunkumai, nerimas dėl ateities – šie pandemijos padariniai paveikė mus visus. Nors L. Vaisetaitė teigia, kad savo aplinkoje jau pastebi žmonių grįžimą į įprastas gyvenimo vėžes, tačiau vieniems adaptacija vyksta lengviau, kitiems sunkiau. Be to, psichologė įžvelgia, kad, lyginant priešpandeminį ir dabartinį laikotarpius, dabar jos klientai jaučiasi nerimastingesni ir labiau prislėgti nei iki pandemijos pradžios.
L. Vaisetaitė ragina susimąstyti, kaip mūsų savijautą veikia fizinė veikla ir jos nebuvimas. Pandemijos laikotarpis mums visiems tapo savotišku eksperimentu, kuris atskleidė, ką žmogui reiškia galimybė judėti. Psichologė skatina prisiminti pirmuosius pandemijos mėnesius, kai dauguma buvome uždaryti savo erdvėse, ir kaip pasikeitė savijauta, kai atsirado galimybė judėti daugiau.
Būtent pirmaisiais pandemijos mėnesiais ar atsiradus karantino atlaisvinimams ne vieną žmogų gelbėjo galimybė išeiti į lauką ir būti fiziškai aktyviam – vieni bėgiojo, kiti tiesiog ėjo pasivaikščioti, bet judesio plačiąja prasme reikėjo visiems.
Fizinio aktyvumo nauda
L. Vaisetaitė tikina – yra ne vienas tyrimas, įrodantis, kad fizinis aktyvumas veikia mūsų centrinę nervų sistemą. Vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo metu smegenyse išsiskiria endorfinai, sukeliantys malonumo jausmą ir slopinantys skausmą. Taip pat mūsų kūne aktyvuojami endokanabinoidai, kurie mažina nerimą ir depresijos požymius, prisideda ir prie euforijos jausmo. Verta paminėti ir fizinės veiklos metu išsiskiriančius serotoniną bei dopaminą, kurie teigiamai veikia nuotaiką, miego kokybę, dėmesio koncentraciją, motyvaciją ir daugelį kitų funkcijų.
Prie geresnės, stabilesnės emocinės būklės, mažiau patiriamo streso prisideda ir tai, kad po fizinio aktyvumo organizme išsiskiria mažiau streso hormonų (kortizolio ir adrenalino). Taigi, net jei gyvenime yra stresą keliančių aplinkybių, tikėtina, kad dėl fizinės veiklos poveikio į jas bus reaguojama ramiau.
Dėl fizinio aktyvumo smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, todėl pastebimas ir kognityvinių funkcijų (atminties, mokymosi, sprendimų priėmimo ir kitų) pagerėjimas. Kitaip sakant, fizinis aktyvumas tikrai turi įvairiapusiškos naudos ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei gerovei.
Bėgiojimas – viena iš lengviausiai prieinamų fizinio aktyvumo rūšių
Psichologė pastebi, kad Lietuvoje šaltuoju sezonu ne visi ryžtasi išbėgti, tačiau vis dažniau galime matyti nemažai bėgiojančiųjų tiek vėlyvą rudenį, tiek ankstyvą pavasarį, o kartais tenka stebėti net ir žiemą bėgiojančius žmones. Specialistė sako, kad bėgiojimas yra puiki grūdinimosi priemonė.
L. Vaisetaitė patikina, kad bėgiojimas naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda išlaikyti sveiką fizinę formą. Ne paslaptis, kad dažnas iš mūsų labiau pasitiki savimi, kai jaučiasi fiziškai tvirtesnis ir sveikesnis. Be to, bėgiojimas lauke stimuliuoja nervų sistemą – reikia prisitaikyti prie kintančios dangos, reljefo, oro sąlygų, smegenys stimuliuojamos besikeičiančių vaizdų ir situacijų. O tai savo ruožtu prisideda prie psichologinio lankstumo.
Disciplinos ir tikslai – ne tik profesionaliems sportininkams
L. Vaisetaitė pabrėžia, jog disciplina ir tikslų siekimas yra itin svarbūs tuomet, kai siekiama sportinio rezultato – juk sunku įsivaizduoti atletą, svajojantį apie aukštus pasiekimus, kuris neturėtų savo dienotvarkės ar be rimtos priežasties praleidinėtų treniruotes.
Sportininkų motyvaciją psichologė lygina su uždaru ratu – nedideli pasiekti tikslai, nedidelės sėkmės, netgi pats tikslo turėjimas ir artėjimas prie jo stimuliuoja dopamino išsiskyrimą, kuris toliau didina motyvaciją, skatina tęsti veiklą. Be to, sąmoningame lygmenyje nedidelių tikslų pasiekimas leidžia pajausti, kaip artėjame prie didesnio tikslo, ir motyvuoja toliau.
Specialistė teigia, kad net ir neturint didelių svajonių apie sportinius pasiekimus disciplina bei tikslai yra naudingi. Mums dažnai būna sunku įtraukti naujas veiklas į savo dienos rutiną, nes ji jau būna nusistovėjusi – žinome, kada kelsimės, kiek kartų nuspausime žadintuvą prieš išlipdami iš lovos, kada gersime pirmąją kavą, kada pusryčiausime ir t. t.
Kai į šią rutiną įtraukiame ką nors naujo, pvz., bėgiojimą, geriausia tą veiklą ir tęsti. Išaušus dienai, kurioje suplanuota bėgimo treniruotė, žinome, kad šiandien mūsų tvarkaraštyje – bėgimas. Tai padeda neužimti to laiko kita veikla. O jei leidžiame sau perkelti fizinę veiklą be svarios priežasties, motyvuodami save „šiandien praleisiu, pabėgiosiu rytoj“, bėgiojimas neretai nusikelia neribotam laikui.
Masinių bėgimo renginių svarba psichologinei sveikatai
L. Vaisetaitė tikina, kad bėgimo renginiai leidžia pajausti bendrumą su bendraminčiais. Jausti bendrystę ir tai, kad esi suprastas, – vienas iš bazinių žmonių poreikių.
Kitaip sakant, bėgdami masiniuose renginiuose įgauname galimybę pajusti daug įvairių emocijų: džiaugsmą, nusivylimą, euforiją, nuovargį… Ir visa tai vyksta būryje kitų žmonių, kurie taip pat išgyvena labai panašius jausmus. Tokia patirtis suartina, suteikia bendrystės, vienybės jausmą.
Fizinis aktyvumas – pagalba nuo depresijos
Psichologė tikina, kad fizinis aktyvumas – vienas iš „vaistų“, skiriamų depresijos ar nerimo sutrikimų turintiems žmonėms. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad kartais tas pirmasis žingsnis gali būti labai sudėtingas. Depresijos kamuojamiems žmonėms sunku rasti savyje jėgų, todėl svarbu aiškiai įsivardyti mažus žingsnius (tikslus) ir paskatinti save juos žengti. Nerimo kamuojami žmonės gali sunkiai imtis naujos veiklos, kuri jiems gali sukelti dar daugiau nerimo ir įvairių abejonių, todėl pradžioje svarbu nedideli žingsniai ir nedideli lūkesčiai, turėti planą.
Vis neprisiverčiantiems pradėti bėgioti psichologė siūlo pradėti nuo vaikščiojimo – tai atrodys paprasčiau, tad depresiją ar nerimą patiriančiam žmogui toks pirmasis žingsnis bus lengviau įvykdomas. Svarbiausia, anot psichologės, nuo kažko pradėti ir nesėdėti vietoje.