Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, kone 7 iš 10 darbuotojų kartais ar dažnai jaučiasi perdegę darbe. Tai neigiamai atsiliepia darbo produktyvumui, daugėja klaidų atliekant užduotis. Tačiau tyrėjai beda pirštu ir į dar didesnę grėsmę: JAV pateikiama statistika byloja apie augantį savižudybių darbo vietose skaičių. Kol Lietuvoje dėmesys skiriamas nebepaslepiamiems simptomams malšinti, pasaulyje aukščiausio lygio vadovams jau keliamos bylos dėl neišspręstų psichikos sveikatos problemų darbe. Vis dėlto proveržio tikimasi ir Lietuvoje: keturi verslūs Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai sukūrė įrankį, leisiantį darbdaviams lengvai atpažinti su perdegimu ar kitais psichologiniais iššūkiais susiduriančius darbuotojus, kad būtų galima jiems laiku suteikti pagalbą.
„Dažnai asmenys, ypač dirbantys intelektinį darbą, patiria didelį stresą, nerimą, kuris vėliau sukelia įvairių sveikatos problemų – nemigą, perdegimą, depresiją ir kitas sunkias ligas. Tuomet mažėja motyvacija, darbo našumas, prisideda kitos problemos. Taip ima suktis užburtas ratas, iš kurio labai sunku ištrūkti. Jei darbdavys tinkamu metu pastebėtų šiuos požymius, tikrai galėtų padėti savo darbuotojui, tačiau reikia turėti reikiamų priemonių „diagnozei“ nustatyti“, – teigia viena iš idėjos autorių, biomedicinos mokslų daktarė Marija Jakubauskienė, turinti daugiau kaip 15 metų patirties psichikos sveikatos tyrimų srityje.
Idėja sukurti būtent tokį įrankį, kuris leistų laiku perspėti, kad darbuotojas susiduria su psichologiniais iššūkiais, kilo keturiems Vilniaus universiteto Verslo mokyklos magistrantūros studijų programos „MBA Entrepreneurship“ studentams – Monikai Sirbikienei, Mariui Sugentaičiui, Ingai Juozapavičienei ir dr. Marijai Jakubauskienei. Medicinos mokslų atstovė Marija, finansų specialistė Monika, inžinierius Marius, teisininkė ir ilgametė vadovė Inga šį įrankį sukūrė plėtodami savo baigiamąjį darbą – patyriminį antreprenerystės projektą.
Šiandienos rinkoje taikomos praktikos apsiriboja reagavimu į simptomus, kurių tiesiog neįmanoma nepastebėti. O ir patį reagavimą būtų galima palyginti su pasiūlymu alerginę slogą išgydyti „popierine nosine“. Naujasis įrankis, paremtas moksliškai pagrįstu ir validuotu trumpu klausimynu, leidžia įvertinti ne tik darbuotojų perdegimo darbe mastą, bet ir perdegimo lygį, nustatyti tai lemiančius rizikos veiksnius ir pateikti rekomendacijų. Pasitelkus novatoriškus technologinius sprendimus, greitu metu šį įrankį planuojama dar labiau patobulinti ir tapti inovacijų pionieriais gerinant darbuotojų psichikos sveikatą.
Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad vieno dolerio investicija į psichikos sveikatą grįžta keturis kartus didesne grąža dėl pagerėjusios sveikatos ir produktyvumo. Kūrėjai apskaičiavo, kad įrankis leidžia dėl darbuotojų perdegimo kylančius praradimus sumažinti dvigubai. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad taikant šį įrankį mažėja ir valstybės išlaidos gydymui, nes, anksčiau identifikavus problemą, išspręsti ją galima daug greičiau ir paprasčiau.
Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) valdybos narė Rita Sakus, dirbusi įmonėse, patenkančiose į „Fortune 500“ įmonių sąrašą, ir dabar aktyviai prisidedanti prie naujų, novatoriškų idėjų įgyvendinimo, sako, kad komandos sukurtas įrankis stoja į kovą su stigma kalbėti apie problemas, kurias daugelis sprendžia tylomis įvairiais lygmenimis ir intensyvumu. „Pokyčiai mūsų visuomenėje sukelia didelį stresą organizacijoms, tačiau jos neretai į tai beveik nekreipia dėmesio. O juk mūsų visuomenės psichikos sveikata yra raktas į mūsų vystymąsi ir bendrą tikslą – geresnį gyvenimo lygį“, – teigia R. Sakus.
Kūrėjai pasakoja, kad įrankis aktualiausias vidutinėms ir didelėms organizacijoms, kurių veikla reikalauja intensyvaus darbuotojų protinio darbo ar yra susijusi su didesne rizika darbuotojų sveikatai. Dažniausiai tai įmonės, veikiančios finansų, informacinių technologijų srityse, taip pat dirbančios tiesioginio klientų aptarnavimo ar didesnės rizikos sektoriuje, pavyzdžiui, naftos pramonėje, kur klaida gali kainuoti labai daug. „Ši tema yra labai jautri ir drąsiai ja kalbėti, o tuo labiau imtis realių veiksmų gali tik drąsios organizacijos. Visada paprasčiau ištirti įmonės mikroklimatą kartą per kelerius metus ir sakyti, kad vidurkis yra geras, negu stoti akis į akį su realiomis problemomis ir pripažinti, kad darbuotojų psichikos sveikata tiesiogiai susijusi su jų produktyvumu ir organizacijos rezultatais. Tikiu, kad „Geriausio darbdavio“ vardas ateityje priklausys būtent tokioms kompanijoms, kurios visapusiškai rūpinasi savo darbuotojais“, – teigia Inga Juozapavičienė, viena iš idėjos autorių.