Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalijo savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė.
„Dievinu keliones ir skanų maistą, tai galėtų būti mano pagrindiniai stimulai gyvenime, kaip ir mokymasis“, – šypsosi ši žavinga kiprietė ir suteikia galimybę bent truputį prisiliesti prie magiško pasaulio kampelio, drąsindama visus studentus pradėti savo kelionę aplink pasaulį. Pasak jos, tam tinkamiausias laikas yra dabar.
Kaip Tau kilo mintis vykti studijuoti į Braziliją?
2012 metus praleidau savanoriaudama „Erasmus“ savanorių tarnyboje (EVS) Lisabonoje, Portugalijoje. Ten sutikau žmonių iš Brazilijos. Dėl šių susitikimų pradėjau domėtis šalies, įsikūrusios kitoje Atlanto pusėje, kultūra. Visada žavėjausi mintimi apkeliauti Lotynų Ameriką, taigi idėja savo kelionę pradėti nuo Brazilijos pasirodė puiki. Taip pat siekiau atlikti tyrimą apie Brazilijos emigrantus Portugalijoje siejant juos su kapueira (kovos menas, išvystytas Brazilijos afrikiečių vergų, pasižymintis ryškiais akrobatiniais elementais – red. past.). Šis kovos menas man įdomus dėl gilių kultūrinių aspektų. Peržvelgusi sąrašą 140 aukštojo mokslo institucijų iš 40 pasaulio šalių, su kuriomis VDU yra sudaręs dvišales sutartis, aptikau Mino Žeraiso universitetą (PUC Minas), kuris yra trečiame didžiausiame Brazilijos mieste – Belo Horizontėje. Pasakiau sau: „Šiek tiek kalbu portugališkai, tad kodėl gi nepraleidus semestro ten?“ Pati idėja atrasti naują kultūrą ir plėsti savo pažinimo sritį, kol studijuoju, man, kaip būsimai antropologei, itin svarbu – tai buvo pakankama priežastis pradėti savo kelionę.
Viešojoje erdvėje Brazilija pristatoma kaip šalis, kuri yra itin spalvinga, o jos gyventojai trykšta energija ir temperamentu. Kokį įspūdį paliko Brazilija ją aplankius, kokia tai šalis?
Leiskite pradėti nuo stereotipų! Pati esu Viduržemio jūros regiono gyventoja, bet Brazilijoje netgi aš jaučiausi, lyg būčiau šaltas žmogus. Bendraudamas su brazilu jauti, kad jei jis šypsosi – tai daro iš širdies. Kai švenčia (vestuvės, rinkimai, religinės šventės, mokyklos baigimas ir t. t.), jie švenčia tol, kol nebegali pajudėti! Būdama ten jaučiau, kad brazilai iš tikrųjų žino, kaip reikia pajusti gyvenimo skonį. Nuostabu stebėti, kaip jie sugeba susitvarkyti su neįtikėtinomis socialinėmis, ekonominėmis, finansinėmis ir politinėmis problemomis tokioje didelėje šalyje.
Brazilija yra nuostabi šalis ne tik dėl stulbinamos gamtos, bet ir istorijos, kultūros, etninės įvairovės, tačiau labai liūdna, kad brazilams kyla sunkumų dėl problemiškos sistemos. Būdama ten jaučiau, kad esame skirtingi žmonės, bet kartu ir tokie panašūs – juk atsiduriame tuose pačiuose kasdienybės rėmuose.
Ko gali tikėtis studentai, nuvykę studijuoti į Brazilijos universitetą? Kokia yra studijų pridėtinė vertė, nekalbant apie įgyjamas profesines žinias ir gebėjimus?
Visų pirma mainų studentai, planuojantys studijuoti Brazilijoje, turėtų nusiteikti, kad teks susidurti su visiškai kitokia švietimo sistema: studijos ten yra tiesiog unikali patirtis. Mane sužavėjo fakulteto, kuriame studijavau, solidarumas ir aktyvi studentų klubo „DACS Ubuntu“ veikla. Dalyvavau daugybėje renginių, veiklų, seminarų, kuriuos organizavo šis studentų klubas, tai buvo nuostabi patirtis ir neabejotinai pridėtinė vertė studijoms ten.
Kita vertus, pats faktas, jog esi kitoje pasaulio pusėje, savaime yra unikalus. Iki dalyvavimo dvišalių mainų programoje mano studijos taip pat buvo orientuotos į regionus, tačiau Brazilijoje patirtis buvo visiškai kitokia. Įdomu girdėti žmonių diskusijas, kai pasakoji apie savo gyvenimą kitoje pasaulio pusėje, kuri jiems yra vakarietiška. Turėjau išskirtinę galimybę pažinti Brazilijos istoriją, tačiau gaila, kad ten vis dar jaučiama postkomunizmo, sumišusio su diktatūra, įtaka ir išlikusi trauma.
Jaučiuosi laiminga, kad turėjau galimybę studijuoti tokiame profesionaliame ir aktyviame universitete. Seminarai, konferencijos, visi renginiai, kuriuos organizuoja Mino Žeraiso universitetas, suteikia galimybę sutikti daugybę žmonių, ypač iš Lotynų Amerikos, ir tobulinti save kiekvieną dieną išmokstant vis naujų dalykų.
Kaip jau minėjai, VDU studijuoji antropologiją. O kokią studijų programą pasirinkai Brazilijoje?
Kadangi Mino Žeraiso universitete nebuvo antropologijos studijų programos, teko registruotis Socialinių mokslų fakultete ir rinktis dalykus, juos derinant su savo studijų programa VDU. Tai sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Kita problema, su kuria teko susidurti, – nebuvo galimybės rinktis iš magistrantūros programų, taigi studijavau su bakalauro studijų studentais. Buvo trūkumų ir pranašumų: kadangi mano portugalų kalba nėra gera, tikrai buvo lengviau studijuoti, tačiau šiek tiek gaila, kad neturėjau galimybės bent kelių dalykų pabaigti kartu su magistrantais.
Tau teko studijuoti Turkijos, Lietuvos, o dabar ir Brazilijos universitetuose. Kokius pagrindinius skirtumus galėtum įvardyti?
Oras. Nuostabus jausmas studijuoti ten, kur nuolat saulėta ir nėra šalta, kaip Lietuvoje, arba per daug karšta, kaip Kipre. Brazilijoje oras puikus beveik ištisus metus. Studijų periodai taip pat skiriasi, pavyzdžiui, mano studijos prasidėjo liepos viduryje ir truko iki vėlaus lapkričio, taigi studentai, kurie planuoja vykti studijuoti į Braziliją, turėtų tai įvertinti ir neplanuoti vasarą atostogauti.
Deja, tenka pripažinti, kad bakalauro studijų paskaitos Brazilijos universitete nėra itin atviros diskusijoms, kaip ir Turkijoje. Vis dėlto nuostabu, kad studentai gali pasireikšti ir keisti įvairius dalykus universitete. Gaila, kad tokių galimybių neturėjau studijuodama Turkijoje, tačiau VDU mokslo sistema taip pat yra draugiška ir lanksti. Turiu pagirti mainų studijų mentorių programą ir tarptautinių ryšių tarnybas VDU ir Mino Žeraiso universitete. Ten dirbantys žmonės labai padėdavo, jei man ko nors prireikdavo tiek dėl studijų, tiek dėl gyvenimo užsienyje.
Minėjai, kad žmonės ten itin aktyvūs, temperamentingi. Kaip sekėsi su jais bendrauti?
Nesitikėkite, kad su jumis kalbės angliškai. Rimtai, niekada! Tačiau net jei tavo portugalų kalbos įgūdžiai yra itin menki, žmonės visokiais būdais stengiasi tave suprasti ir tau pagelbėti. Ir jie taip elgiasi ne dėl to, kad iš tavęs ko nors tikisi: jie tau padeda, nes nuoširdžiai nori padėti. Brazilijoje angliškai susikalbėti galėsite tik turistams skirtose vietose. Aš linkiu jums išlavinti savo portugalų kalbos gebėjimus dar prieš apsilankymą Brazilijoje, nes brazilams sudarysite teigiamą įspūdį, jei bent jau pamėginsite kalbėti portugališkai.
Susitaikiau su faktu, kad negalėsiu kalbėti angliškai, dar pirmosiomis minutėmis oro uoste. Tai tikrai nebuvo taip paprasta, nes brazilai turi specifinį akcentą, todėl pirmosiomis savaitėmis turėjau pakeisti savo „portugališką“ portugalų kalbą į „brazilišką“. Bet tai nebuvo taip baisu, nes šalia esantys žmonės man labai padėjo.
Turiu pripažinti, kad pradžioje teko susidurti su problemomis studijuojant, ypač dėl laiko, kurį praleidau skaitydama ir mėgindama suprasti reikalingą medžiagą, – tai tikrai atėmė per daug laiko. Tačiau su profesorių ir bendramokslių pagalba pavyko prisitaikyti ir atrasti savo mokymosi būdą. Bet nerekomenduoju studentams, kurie visiškai nemoka portugalų kalbos, vykti studijuoti į Braziliją. Man pasisekė, kad gyvenau su keturiais brazilais, jie man labai padėjo išlavinti savo šnekamosios kalbos gebėjimus ir suktis kasdienėse veiklose.
Kokia kultūrinė patirtis paliko didžiausią įspūdį? Kokius pagrindinius skirtumus tarp brazilų, lietuvių ir kipriečių galėtum įvardyti?
Norėčiau pabrėžti, kokia įspūdinga, turtinga ir išskirtinė yra Brazilijos kultūra. Dalyvavau kapueiros treniruotėse, vadovaujamose meistro brazilo. Jis man daug papasakojo apie afrikiečių kilmės brazilų istoriją, portugališkai kalbančių šalių kultūrą ir kandomblės (port. Candomblé – afroamerikiečių religija, kuri praktikuojama Brazilijoje – red. past.) tradicijas.
Brazilija yra viena religingiausių Lotynų Amerikos šalių, bet turiu pabrėžti, kad religingumas turi skirtingą reikšmę Brazilijoje ir Lietuvoje. Vienas iš įsimintiniausių įvykių mano gyvenime taip pat nutiko Brazilijoje. Dalyvavau religinėje kandomblės žmonių šventėje, kuri vyksta kartą per metus, pamačiau ir pajutau jų solidarumą, pagarbą ir pasididžiavimą savo protėviais.
Galbūt gali pasidalyti brangiausiais prisiminimais, kuriuos sukaupei svečiuodamasi Brazilijoje?
Beveik neįmanoma ko nors išskirti iš begalės nuostabių prisiminimų. Mane itin sužavėjo gamta ir augalai, gyvūnai, nuostabus maistas, muzikos ritmai, kalba, gyvenimo džiaugsmas, nuoširdūs ir nesuvaidinti žmonių jausmai. Pavyzdžiui, tiesiog nuostabu, kai visur aplink auga mangų medžiai ir gali tiesiog nusiskinti sultingą vaisių ir jį suvalgyti arba vidury miesto staiga pamatyti skraidančius tropinius paukščius, plaukti kristalo skaidrumo vandenyje ir grožėtis gamta. Su draugais gaminti churrasco (ant grotelių kepta mėsa – red. past.), atsivėsinti šaltu vandeniu stovėdamas po nuostabiu kriokliu, pasinerti į roda de samba šokio sūkurį, valgyti nuostabų maistą kavinėse, kur moki tiek, kiek sveria tavo lėkštė, ir t. t. Ar paminėjau pakankamai?
Aš manau, kad jei nori pažinti ir pajusti kultūrą, turi ją suprasti. Galiu patvirtinti, kad, padedamai atlapaširdžių brazilų, man tai nebuvo sunku. Tie 4 mėnesiai man yra be galo brangus prisiminimas.
Teksto autorė Gabrielė Gugytė
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės archyvo