Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) anglų filologijos trečiakursė Karolina Jonušaitė yra stropi studentė. Pasak merginos, jai už tai atlyginta. Karolina gauna didesnę, nei gautų bet kuriame kitame universitete, stipendiją, jau turi ir savo įvairaus amžiaus mokinių. Ji sako dar mokykloje supratusi, kad širdis linksta į kalbas. „Nebuvau pati gabiausia tiksliųjų mokslų mokinė, nors, tiesą sakant, jie ir nebuvo man prie širdies. Todėl jau vienuoliktoje klasėje žinojau, kad savo gyvenimą noriu sieti su anglų kalba. Kai labai gerai išlaikiau brandos egzaminus, nusprendžiau stoti į Lietuvos edukologijos universitetą“, – pasakoja studentė. Būdama mokinė norėjo ir kirpėja tapti, tačiau šiandien iš tokios svajonės tik juokiasi, o anglų filologijos studijų pasirinkimą LEU nulėmė ne tik geri anglų kalbos dalyko rezultatai, bet ir noras tapti mokytoja.
Gal galėtum papasakoti, kaip Tau sekėsi rinktis studijas baigus mokyklą?
Tiesą sakant, periodas po brandos egzaminų buvo gana varginantis ir reikalaujantis kantrybės. Žinojau tik tai, kad noriu mokytis anglų kalbos, bet nebuvau tikra, kur noriu studijuoti. Ieškojau kuo daugiau informacijos apie geriausius Lietuvos universitetus. Apie stojimą į kolegiją negalvojau.
Teko nelengva užduotis apsispręsti, kur studijuoti. Į ką abiturientams patartum įsiklausyti renkantis specialybę?
Žinau, kad taip sakyti yra banalu, tačiau reikia klausyti savo širdies ir, svarbiausia, paisyti savo norų, o ne kieno nors užgaidų. Didžiausią įtaką apsisprendimui, kur stoti, daro artimieji. Akivaizdu, kad jų norai yra patys geriausi, tačiau dažniausiai tėvų argumentai būna pagrįsti ekonomine situacija ar besikeičiančiomis visuomenės nuomonėmis. Todėl mokinys privalo tvirtai apsispręsti, ko nori iš gyvenimo, kas jam svarbiausia, kokia veikla jam teiktų laimės.
Kuo anglų filologijos studijos yra ypatingos? Ką jos Tau suteikė kaip asmenybei?
Pasirinkta anglų filologijos specialybė turi daug pranašumų. Pirmiausia šios studijos lavina kalbėjimo įgūdžius, padeda plėsti literatūrines žinias ir leidžia nevaržomai bendrauti su užsienio universitetais. Neabejotinai matau savo, kaip būsimos pedagogės ir asmenybės, progresą, nes studijos yra nukreiptos ne tik į mokymą, bet ir į emocinio ryšio kūrimą.
Kokių įgūdžių jau spėjai įgyti studijuodama?
Studijuodama LEU atlikau kelias praktikas. Pedagoginę praktiką atlikau Vokietijoje, pagal „Erasmus+“ programą studijavau Čekijoje. Tai neabejotinai padėjo man sustiprėti kaip būsimai pedagogei, įgyti praktikos ruošiant medžiagą ir kuriant ryšį su mokiniais. Dėstomi skirtingi dalykai leido nuolatos lavinti kalbėjimo įgūdžius, turtinti žodyną, plėsti literatūrines žinias ir tobulinti rašymo įgūdžius.
Ką įvardytum kaip didžiausią savo gyvenimo pasiekimą?
Praktika ir studijos užsienyje man padėjo susirasti daug draugų visame pasaulyje, todėl už tai turiu būti dėkinga universitetui. Taip pat dideliu pasiekimu galiu laikyti savo, kaip mokytojos, karjeros pradžią, nes jau turiu nemažai įvairaus amžiaus mokinių.
Kokie Tavo ateities planai baigus studijas?
Sunku iš karto pasakyti, ką tiksliai veiksiu po metų ar dvejų. Niekada neplanuoju taip toli, tačiau mėgstu, kai viskas yra organizuota ir nuoseklu. Aišku tik tai, kad dirbsiu su anglų kalba susijusį darbą. Nesvarbu, ar jis bus pedagoginio pobūdžio, ar ne. Pamatysime.
Ar sutinki, kad aukštoji mokykla turi išmokyti studentą mokytis visą gyvenimą? Ir ar Tau studijos LEU buvo gera mokslo pradžia?
Turiu pripažinti, kad pirmieji metai (gal greičiau pirmas pusmetis) buvo įtempti ir pilni iššūkių. Tačiau tai yra suprantama, nes nauja aplinka, pasikeitęs gyvenimo ritmas, griežtesnė tvarka nei mokykloje, atsakomybės jausmas, konkurencija priverčia tave prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Kiekvienas išgyvena šį periodą, bet daug kas priklauso nuo žmogaus motyvacijos. Visada buvau stropi mokinė. Tokia išlikau ir universitete. Visada į paskaitas ateidavau pasiruošusi, neleidau sau sukčiauti. Kiekvienas semestras bus vis sunkesnis, todėl nereikia pasiduoti ar apleisti mokslų, nes be išsilavinimo žmogaus gyvenimas yra pasmerktas. Džiaugiuosi, kad mano universitete yra akcentuojama, jog reikia mokytis sistemingai, disciplinuotai visą gyvenimą.
Ko palinkėtum abiturientams, šiuo metu svarstantiems, kur ir ką studijuoti?
Susidėlioti savo gyvenimo prioritetus, suvokti, ko gyvenime nori pasiekti, ir vadovautis tik savo, o ne kitų nuomone.
Jau pati turi mokinių. Kaip manai, kas svarbiausia norint būti geru mokytoju? Koks yra pedagogo darbo sėkmės receptas?
Svarbiausia gero mokytojo savybė yra atsidavimas, o toliau eina visos kitos savybės. Mano nuomone, geras mokytojas privalo būti savo srities specialistas, šiuolaikiškas, nuolat tobulėti ir gebėti palaikyti puikius ir nuoširdžius santykius su mokiniais.
Kuo, Tavo nuomone, visuomenei svarbus pedagogo darbas?
Pastebėjau, kad pedagogo darbas šiomis dienomis yra labai nuvertinamas. Tėvai, mokiniai ir visa visuomenė bėdas ir rūpesčius dėl neišauklėtų vaikų ar šiuolaikinio jaunimo verčia pedagogams. Bet ar kas nors pasidomėjo, kiek pastangų reikia įdėti ruošiant užduotis skirtingų poreikių mokiniams, kiek streso mokytojai patiria mokykloje. Todėl, atsižvelgdama į dabartinę situaciją, suprantu, kad mano ir visų jaunų mokytojų misija yra keisti dabartinę švietimo tvarką ar bent jau prisidėti prie to. Mokytojas – antrasis tėvas arba mama, kuris ar kuri suteikia vaikui tiek mokslo, tiek gyvenimo pagrindus. Kad mokytojas padėtų subręsti asmenybei, jis turi jausti tėvų, mokinių ir visos visuomenės paramą.
LEU