Lietuvos studentų sąjunga pritaria LR Vyriausybės siekiui reformuoti aukštųjų mokyklų tinklą ir ragina priimti sprendimus, leisiančius kuo greičiau pagerinti studijų ir mokslo kokybę.
„Per praėjusius penkerius metus studentų skaičius sumažėjo trečdaliu, valstybės finansavimas aukštajam mokslui didėjo daugiau nei 30 proc., kita vertus, turime aukštųjų mokyklų, kuriose studento stipendija yra vos keliasdešimt eurų, o studijų kokybė pastebimai gerėja vos keliose aukštosiose, kitose išlieka tokia pat ar net prastėja. Susiduriame su paradoksalia situacija: santykiniam finansavimui sparčiai augant, sąlygos studentams išlieka tokios pačios ar net blogėja. Tai verčia kelti klausimą dėl efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) skaičiavimais, pusė valstybinių universitetų dvidešimt ir daugiau procentų valstybės skiriamo bazinio finansavimo panaudoja ūkio ir administravimo išlaidoms. „Turime universitetų, kurie trečdalį valstybės skiriamo bazinio finansavimo panaudoja ūkio ir administravimo reikmėms, apimančioms, pavyzdžiui, ir nenaudojamų pastatų išlaikymą, o gerai besimokantiems studentams skiria trisdešimt kelis eurus už aukštus mokslo ir studijų pasiekimus. Tokia situacija yra absurdiška“, – teigia M. Savickas.
Studentų atstovų teigimu, sudėtinga kalbėti apie studijų kokybės gerinimą, kai studijų metu dirba 53 proc. kolegijų, 58 proc. universitetinių bakalauro studijų ir 75 proc. magistro studijų studentų. „Kalbėdami apie studijų kokybę turime kalbėti ne tik apie atsidavusius ir kompetentingus dėstytojus, šiuolaikiškus studijų procesus ir metodus atitinkančią infrastruktūrą ir paslaugas universitete, bet ir apie studento galimybę studijuoti nedirbant. Vis dėlto situacija kitokia: dažnai studentai dirba nekvalifikuotą ir su studijomis nesusijusį darbą vien tam, kad galėtų tęsti studijas ir pragyventi“, – sako M. Savickas.
Pritaria aukštųjų mokyklų pertvarkai
Lietuvos studentų sąjungos duomenimis, į aukštųjų mokyklų jungimąsi palankiai žiūri 58 proc. studentų. Didžiausią pritarimą aukštųjų mokyklų jungimui reiškia magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai: net 71 proc. magistrantų teigia, kad aukštųjų mokyklų skaičius Lietuvoje per didelis ir 67 proc. šių studijų studentų pritaria aukštųjų mokyklų konsolidacijai, taip manančių vientisųjų studijų studentų atitinkamai 74 ir 68 proc.
„Dauguma studentų sutinka, jog aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jos turėtų būti jungiamos. Galimą konsolidaciją ypač palaiko aukštesniųjų kursų studentai, kurie jau ne pirmus metus studijuoja aukštojoje mokykloje, galbūt yra studijų mainų išvykę į užsienį ir matę kitokią aukštojo mokslo kokybę“, – sako Studentų sąjungos prezidentas.
Studentų sąjungos tyrimas atskleidžia, kad keturi iš penkių studentų sutinka, jog aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie didesnio kompetentingų dėstytojų skaičiaus ir studijų kokybės gerėjimo. Pusė studentų teigia, kad aukštesnės studijų kokybės siekis turėtų būti pagrindinis aukštųjų mokyklų jungimo prioritetas. Antruoju prioritetu laikyta mokslinės veiklos kokybė. 80 proc. studentų sutiko su teiginiu, jog aukštųjų mokyklų jungimas vestų prie geresnės studijų infrastruktūros (modernesnių laboratorijų, auditorijų, skaityklų).
Įžvelgia ir grėsmes
„Nors studentai ir pritaria jungimui, vis dėlto yra ir pagrįstų baimių bei klausimų, į kuriuos atsakymų tikimės sulaukti kartu su siūlomu jungimo modeliu. Mūsų manymu, pertvarka yra būtina, tačiau ji turi būti apgalvota, pasverta ir iškomunikuota akademinei bendruomenei“, – sako M. Savickas.
Studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia baimių, susijusių su aukštųjų mokyklų jungimu, turi regionų studentai. Labiausiai studentai nerimauja dėl nepatogumų, susijusių su aukštosios mokyklos ir studijų vietos keitimu, kultūriniu ir ekonominiu regionų silpnėjimu bei aukštųjų mokyklų identiteto praradimu.
„Tyrimas rodo, kad studentai, įžvelgiantys daugiau aukštųjų mokyklų pertvarkos grėsmių, linkę mažiau pritarti jungimui. Tai rodo, kad studentams, matyt, ir visai akademinei bendruomenei, aukštųjų mokyklų jungimo nauda nebuvo pakankamai iškomunikuota. Norėtųsi, kad iki pradedant priimti sprendimus dėl pertvarkos į visus klausimus būtų atsakyta, juk dažnai baimė kyla iš elementaraus nežinojimo“, – sako M. Savickas.
Studentų atstovų teigimu, nors studentai ir pripažįsta pertvarkos grėsmes, tačiau nepaisydami jų dauguma studentų sutinka, kad aukštųjų mokyklų jungimas leis pagerinti studijų kokybę. „Studijų kokybė yra prioritetas. Signalus dėl prastos kokybės girdime ne tik iš studentų, bet ir iš darbdavių, kuriems trūksta kompetentingų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Turime pertvarkyti aukštojo mokslo tinklą, sutelkti geriausią akademinį personalą, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kitą potencialą ir pasiūlyti studentams aukštą studijų kokybę, o Lietuvai – kvalifikuotus, kūrybingus, kritiškai mąstančius, prie valstybės gerovės prisidėti galinčius studentus“, – sako M. Savickas.