Nors dauguma suaugusiųjų nesupranta Helovino esmės ar visai nepripažįsta šios šventės, vis daugiau vaikų kasmet jos laukia ne mažiau nei karnavalo. Jie nelabai gilinasi į šios šventės esmę, jiems tai tiesiog proga išsidažyti veidus, pašėlti, įdomus įvykis, pramoga. O pramogų vaikams tikrai reikia.
Kūrybinės studijos „Kurk“ Kaune įkūrėjos Inesa ir Ieva pakvietė vaikus į Helovino šventę pažvelgti kūrybiškai, sugalvoti sau kitus vardus, pasidekoruoti puodelį, išsipaišyti veidus linksmai, kad vaikams nebūtų baisu, ir į visa tai pažvelgti šmaikščiai.
Vaikams patinka šventės. Kai tik atsiranda proga kurti, jie išlaisvina savo mintis, realizuoja fantazijas. Po įtemptų mokslų, rutinos jie gali kūrybiškai atsipalaiduoti, pailsėti, o juokas suteikia daugiau vitamino C.
Pati Helovino šventė nėra kilusi iš demoniškų dalykų. Jos šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. Veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų.
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.
Taigi, šventė yra tiek bloga, kiek kažkas bando ją tokią padaryti.
Saldumynai – „Saldi studija“, dekoras „Blossom by Kristina“ ir „Gentledecor“, šventės atributika – „Ežiukui maiše“, fotografė – Kristina Žagaraitė („FYL I frameyourlife photography“)
„FYL I frameyourlife photography“ nuotraukos
