Esu Evelina Jatautaitė, kilusi iš nuostabaus Kėdainių krašto. Prieš metus baigiau Europos visuomenės sveikatos bakalauro studijas Mastrichto universitete, Nyderlanduose, o šiais metais ten pat baigiau ir sveikatos priežiūros politikos, inovacijų ir valdymo magistro studijas. Sprendimą pasilikti ir toliau studijuoti magistrantūroje Mastrichto universitete lėmė problemų sprendimu pagrįsto mokymosi metodika, kuri kasdien skatina studentus savarankiškai dirbti, pačius papildomai domėtis studijuojamu dalyku ir ugdyti darbo rinkai reikiamus įgūdžius. Be to, galimybė dirbti universitete dėstytojo asistente ir tuo pat metu studijuoti magistrantūroje pasirodė gana patraukli. Verta paminėti, jog Mastrichtas, nors ir nedidelis, bet yra vienas iš tokių miestų, kurių negalima nepamėgti.
Įgyvendinta šešerius metus puoselėta svajonė
Sprendimas baigus Europos visuomenės sveikatos bakalauro studijas pereiti prie socialinių mokslų krypties studijuojant sveikatos priežiūros politikos, inovacijų ir valdymo magistrantūros programą nebuvo neapgalvotas. Dar daug kas iš aplinkinių nežino, bet tai – viena iš svajonių, kurią jau labai seniai troškau įgyvendinti. Sveikatos ekonomika, inovacijų pritaikymas sveikatos priežiūros sektoriuje, strateginis ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų valdymas yra tai, kas domino ir vis dar domina labiausiai. Tačiau šios krypties studijos yra magistro pakopos. Kad būtų galima rinktis šias studijas, prieš tai studentas turi būti baigęs arba verslo valdymo, ekonomikos, arba sveikatos mokslų srities bakalauro studijas. Turiu paminėti, kad tik nedaugelis Europos universitetų siūlo šios srities magistro studijų programas ir dauguma jų trunka apie dvejus metus. Mano studijos užtruko metus, tačiau nemažai studentų renkasi studijuoti dvejus metus dėl nemažo krūvio, didelių reikalavimų ir gana intensyvios studijų programos.
Baigusi šias studijas, galiu teigti, kad tikrai nenusivyliau. Ir jaučiu, jog mano svajonė įgyvendinta su kaupu. Vienas iš studijų metais rengtų tiriamųjų darbų, prie kurio dirbau kartu su dėstytojų komanda, yra svarstomas publikuoti viename iš pasaulyje geriausiai vertinamų mokslinių žurnalų „Medicine and Social Science“!
Kodėl studijos Nyderlanduose?
Visų pirma, mano įsitikinimu, kiekvienas jaunas žmogus, kuris turi galimybę pagyventi ar pasimokyti užsienyje, turėtų ją išnaudoti. Gyvenimas užsienyje tai yra savotiška mokykla, kuri padeda ne tik praplėsti akiratį, tapti savarankišku žmogumi, bet ir vystytis asmenybei, sustiprėti iš vidaus, suvokti savo tikslus. Išvykus nėra nei tėvų, nei kitų artimų žmonių, kurie padėtų priimti svarbius sprendimus ar nuolat būtų šalia. Viską, galima sakyti, turi pradėti nuo nulio. Svarbiausia yra perlipti per savo baimes, pamiršti abejones ir drąsiai eiti savo svajonių link. Aplink visada atsiras žmonių, kurie bandys atkalbėti ir galbūt tyliai pavydės tavo ryžto ir drąsos, bet svarbiausia – įsiklausyti į save ir tikėti tuo, ką darai, būti pačiam sau sąžiningu žmogumi, įsiklausyti į savo širdies balsą. Juk jaunam žmogui pabaigus mokyklą ar bakalauro studijas Lietuvoje dar nėra daug ko prarasti gyvenime, o rizikuoti visada verta.
Taip jau nutiko, kad gyvenime iš dviejų kelių visada rinkdavausi sudėtingesnį. Kuo didesni iššūkiai, tuo daugiau visko išmoksti. Studijuoti Nyderlanduose pasirinkau dėl to, kad šios šalies sveikatos mokslų krypties studijos yra vienos geriausiai vertinamų Europoje. Nemažai inovacijų, mokslinių straipsnių ir kitų išradimų yra sukurti būtent šioje šalyje. O ir žmonės labai malonūs, patys domisi naujovėmis, kitomis kultūromis ir tolerantiškai žiūri į kitos šalies piliečius. Universitetai šioje šalyje suteikia puikių galimybių studijų metais išvykti pasimokyti, stažuotis ir atlikti praktikos į kitas pasaulio šalis ir dar neretai finansiškai paremia savo išvykusius studentus!
Kuo skiriasi studentų gyvenimas Nyderlanduose ir Lietuvoje?
Negalėčiau objektyviai atsakyti, nes Lietuvoje nestudijavau, bet turiu draugų, kurie studijavo. Mokslo atžvilgiu mokytis Nyderlanduose reikia ne ką mažiau nei Lietuvoje, o kartais ir daugiau, jei tikslas yra ne tik baigimas, bet ir puikūs įvertinimai. Skirtingai nuo Lietuvos, Mastrichto ir kituose Nyderlandų universitetuose daug mokomasi savarankiškai. Neretai pačiam studentui reikia nuspręsti, kiek gilintis į studijuojamą dalyką, ir pačiam papildomai domėtis.
Čia nėra sesijų. Studijuodama Mastrichto universitete turėdavau laikyti egzaminus maždaug kas mėnesį, o kartais – kas du mėnesius (priklausydavo nuo modulio). Būdavo ir kassavaitinių patikrų, tokių kaip darbo pristatymas žodžiu ir pan. Studijuojant magistrantūroje perlaikyti egzaminą galima tik vieną kartą. Jei neišlaikai, tada lieki antrus metus. Jei reikia patarimo, nori padiskutuoti ar nesutinki su vienu ar kitu įvertinimu, visada yra galimybė pareikšti savo nuomonę ir pakeisti įvertinimą. Studentai su dėstytojais bendrauja laisvai ir neformaliai. Taip pat neretai dėstytojai žino vardus ir pažįsta studentus, žino jų pajėgumą.
Kalbant apie studentų laisvalaikį Nyderlanduose, jis yra gana turiningas. Galima sportuoti, važinėti dviračiais, lankytis koncertuose, keliauti į kitas greta esančias Europos šalis, savanoriauti, dalyvauti kitokio pobūdžio renginiuose, įsitraukti į studentų klubų veiklą ir t. t. Taip užmezgama draugysčių su žmonėmis iš viso pasaulio. Norint pažinti kitas kultūras nereikia niekur keliauti, užtenka tiesiog būti Nyderlanduose!
Planai dėl Lietuvos
Kaip ir dauguma jaunų studijas pabaigusių žmonių, noriu siekti karjeros. Esu nepriklausomas žmogus ir galimybė kasdien išmokti, sužinoti vis ką nors naujo mane džiugina. Grįžti į Lietuvą dabar būtų per anksti. Turiu dar daug idėjų, kurias noriu realizuoti. Yra ir šiokių tokių ateities verslo planų privačiame sveikatos sektoriuje Lietuvoje, bet kad tai įgyvendinčiau, turiu nenustoti mokytis iš savo srities profesionalų, įgyti daug patirties ir toliau megzti ryšius su mane dominančios srities žmonėmis Vakarų Europoje. Dar nesinori visko išduoti, bet minčių turiu.
Manau, nemažai išvykusių jaunų lietuvių dažnai pagalvoja apie Lietuvą ir dažnas išvykęs studentas nori prisidėti prie geresnės Lietuvos ateities kūrimo, bet, nuėjus ilgą ir nelengvą kelią, nesinori visko pradėti iš naujo. Būtų sunku pasakyti, kokiam laikotarpiui išvažiavau į užsienį. Turbūt priklausys nuo to, kaip greitai pavyks įgyvendinti visus užmojus. Į Lietuvą visada suspėsiu grįžti. Taip pat negaliu žinoti, ką sutiksiu rytoj ar kokia idėja šaus į galvą atsikėlus kitą dieną. Kad ir kaip būtų, visada reikia stengtis nestovėti vienoje vietoje, nepasiduoti ir nuolat atkakliai judėti į priekį.
Evelina Jatautaitė