Trečiakursė biologijos studentė Ligita Šlapelytė Lietuvos edukologijos universitete (LEU) gerai žinoma ne tik dėl puikių studijų rezultatų, bet ir dėl surinktos unikalios vabalų kolekcijos. Paprašyta papasakoti apie šią kolekciją, Ligita kuklinasi, sakydama, kad nežinia, ar ji yra įspūdinga, nes joje yra vos 3,7 proc. Lietuvoje gyvenančių vabalų rūšių. Tačiau, lyginant su kitų mokslininkų darbais, tai jau puiki pradžia. „Kad noriu rinkti vabalus, supratau jau pirmame kurse, kai dėstytojas Arūnas Diškus per paskaitą pristatė šį būrį. Patiko būtent tai, kad vabalo raganosio lervą galima aptikti pūvančioje žolėje ar šiene. Pirmasis išbandytas ir didžiausią įspūdį palikęs metodas buvo vabalų lervų ieškojimas, vykęs 2012 metų sausio 26 dieną. Pasinaudodama sunkiąja technika, t. y. traktoriumi „Belarus 820“ su frontaliniu krautuvu, pradėjau savo pirmąjį vabalų ieškojimo darbą“, – prisimena LEU biologijos studentė.
Paieškos tąkart buvo sėkmingos. Surastas lervas per kelis mėnesius pavyko net išauginti, o sulaukus pavasario prasidėjo didysis vabalų rinkimo maratonas. „Per du sezonus pavyko aptikti 134 skirtingas vabalų rūšis. Iš viso daugiau nei pusantro tūkstančio individų. Tarp jų yra ir retų rūšių“, – pasakoja L. Šlapelytė.
Biologija merginą labai žavėjo nuo pirmų pamokų mokykloje. „Visada maniau, kad biologija man patinka, nes yra paprastas dalykas. Vėliau supratau, kad tai mane traukia ir kažkuo daugiau. Biologija yra labai įdomus mokslas. Jame kalbama apie dalykus, kurie yra taip arti mūsų kiekvieną dieną. Kiek daug smulkmenų, esančių aplink, mes nepastebime, nežinome, kokia trapi gali būti gamta, žmogus. Biologijos norisi mokytis. Tai – logiškas ir aiškus dalykas, vaizdingas mokslas. Daugybę dalykų mes galime pamatyti, paliesti, galime stebėti, kaip jie kinta. Tai galime daryti ir tiesiogiai, ir su mikroskopais“, – pasakoja LEU studentė.
Ligita teigia, kad studijų paieškos baigus mokyklą buvo ilgas ir laukimo pilnas periodas. „Sudaryti specialybių sąrašą tikrai nėra sunku, jei dalykai buvo pasirinkti sustiprintu lygiu jau dešimtoje klasėje. Galima manyti, kad norai dėl specialybių būna žinomi iki dešimtos klasės, telieka tik užrašyti oficialiai. Tačiau ne visada mokinių pasirinkimai išlieka nepakitę, todėl gal ir būtų geriau, jei visi dalykai būtų mokomi vienodai stipriai. Aš ir pati ilgai svarsčiau, kad gal būtų buvę geriau pasielgti kaip nors kitaip, tačiau dėl to, kur dabar esu, jokių abejonių nekyla. Pasirinkau tinkamai. Esu ten, kur man reikia būti“, – tvirtina mergina.
Studentė sako, kad renkantis specialybę svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra įdomu pačiam, pasidomėti apie siūlomas studijų programas, perspektyvas, apie universitetus ar kolegijas. Bet reikėtų pasidomėti ne tik jų tinklalapiuose ar spaudoje. Būtų naudinga pakalbėti ir su studentais, išklausyti skirtingų nuomonių, susidėlioti prioritetus ir patiems padaryti išvadas.
Ligita sako, jog svarbiausia yra domėtis savo specialybe, kad mokslas nebūtų varginantis ir teiktų malonumą. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį į studijų programas, konkursinį balą ir dar labiau stengtis per egzaminus. „Nėra stebuklingo vieno metodo, kaip pasirinkti tinkamai. Galima tikėti likimu, bet kokia kaina siekti savo troškimų arba domėtis, kokių specialistų reikia šiandieniame pasaulyje. Manau, kad visus šiuos ir dar daugiau dalykų reikia jungti į bendrą visumą, domėtis, tikėti ir siekti to, ko norime. Tai turėtų padėti“, – sako sėkmingai savo svajonių studijas pasirinkusi Ligita.
Studentė pasakoja, kad studijos LEU jai suteikia daug galimybių tobulėti. „Tai ne tik paskaitos, bet ir įvairūs renginiai, projektai, per kuriuos tobulinami specialybės, komunikacijos, socialinės srities įgūdžiai. Studijų metu teko nemažai dirbti su mikroskopais, tirti audinius, daryti preparatus ir juos stebėti. Taip pat susipažinome su visu gyvūnijos (nuo pačių mažiausių iki didžiausių, dar gyvenančių ir jau seniai išnykusių) pasauliu, su žmogaus anatomija, fiziologija ir visomis vidaus sistemomis. Nemažai dėmesio skiriama ir edukologijos dalykams: filosofijai, psichologijai, didaktikai. Per šias paskaitas mes, būsimi mokytojai, išmokstame, kaip pažinti mokinius, kaip reikia juos ugdyti. Atliekame praktikas, kurios yra dviejų tipų. Per lauko praktikas gyvename gamtoje, susipažįstame su vabzdžių pasauliu, atpažįstame paukščius iš jų balsų. O per pedagoginę praktiką „matuojamės“ pedagogo profesiją. Į mokyklos gyvenimą pažvelgiame ne mokinio, o mokytojo akimis, viską pradedame vertinti kitaip, ruošiamės savo tolesniam gyvenimui“, – apie studijas LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete pasakoja L. Šlapelytė.
Mergina prisipažįsta, kad jai, kaip biologei, biologija atrodo pati mieliausia specialybė, nes mokslas yra įdomus ir dinamiškas, viskas sukasi labai arti gamtos, kuria mergina labai žavisi. „Studijų metu galiu save realizuoti, dalyvauti projektuose, renginiuose, užsiimti mėgstama veikla. Po kurio laiko žmonės į pasaulį pradeda žiūrėti iš specialybės pusės. Man dauguma dalykų atrodo kitaip, stengiuosi, kad nė vienas judantis padarėlis neliktų nepastebėtas mano kelyje. Taip pat didesnis dėmesys yra skiriamas sveikatai ir bendrai organizmo gerovei. Net juokai tarp kolegų yra susiję su biologija. Žmogus, nieko bendra neturintis su biologija, jų nesuprastų“, – šypsosi biologijos studentė.
Baigusi bakalauro studijas, Ligita norėtų mokytis toliau, siekti didesnių mokslo aukštumų, dirbti darbą pagal specialybę ir, žinoma, sukurti šeimą. „Atrodytų, kad tai tipiniai norai, tačiau tokios yra mano gyvenimo vertybės ir jų įgyvendinimo siekiu. Norėčiau dirbti mėgstamą darbą. Ir nebūtinai pedagoginį. Tai gali būti su gamta ar laboratorijoje atliekamais tyrimais susijęs darbas. Sunku pasakyti, kokios galimybės manęs laukia, bet sieksiu, žinoma, kiek galima daugiau“, – sako ji.
Ligita tiki, kad aukštosios mokyklos tikslas yra išugdyti tokį žmogaus mąstymą, kad jis suprastų mokslo reikalingumą ir naudą žmogui. „Ugdymo įstaigose reikėtų mokytis tiek, kiek leidžia galimybės, o vėliau to mokslo nepamiršti. Juk šiuolaikiniame pasaulyje informaciją galima gauti per kelias sekundes. Žmogui pravartu domėtis tuo, kas darosi aplink, tobulėti. LEU išugdo šį supratimą, nes pakankamai laiko skiriama savarankiškam mokymuisi, suteikiant reikiamą informaciją ir paliekant laisvės studento fantazijai. Universiteto dėstytojai yra geras pavyzdys studentams, ko pasiekia žmonės, kurie visą gyvenimą domisi savo srities dalykais“, – teigia studentė.
Abiturientui, šiuo metu svarstančiam, kur ir ką studijuoti, Ligita patartų nepasitikėti burtais, nepalikti šio apsisprendimo paskutinei dienai, išklausyti tėvų ir kitų žmonių nuomonės. „Bet galutinį sprendimą priimk pats. Kad ir kur tave nublokš likimas, žinok, kad esi ten, kur turi būti. O tada jau laikas pasiimti viską, ką gali, ir siekti aukštumų“, – šypsosi LEU studentė.
Mergina tiki, kad kuo žmogus labiau stengsis pats, tuo mažiau jam kils problemų, o durys į pažinimo kelią visuomet bus atviros. „Esu kurso seniūnė, todėl žinau, kaip skirtingai studentams gali sektis. Viskas priklauso nuo jų pastangų. Jei į viską žiūrima atmestinai, tai, žinoma, nereikia iš studijų tikėtis stebuklo, nors dėstytojai studentams yra labai kantrūs ir geranoriški. Labiausiai pasiseka tiems studentams, kurie stengiasi, yra veiklūs. Tada galima tikėtis daugumos dėstytojų palaikymo ir nestigs pasiūlymų užsiimti įdomia veikla. Studijuojant Lietuvos edukologijos universitete, gana paprasta pažinti ir pasaulį, nes sukuriamos geros sąlygos išvykti į kitas šalis. Taip pat džiugu, kad universitete studentų pasiekimai įvertinami ir stipendijomis, dėl kurių tikrai verta pasistengti. Taigi galime įžvelgti daugybę teigiamų dalykų studijuojant LEU. Reikia tik pasistengti, ir visos galimybės bus pasiekiamos ranka“, – sako biologijos studentė L. Šlapelytė.
LEU